Jei namų ūkio ar sodo darbų atlikimui reikiamų įrankių neturi, daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) apklaustųjų teigė juos įsigyjantys ar skolinantys iš draugo ar kaimyno. Įrankius iš specializuotos įmonės nuomojasi 41 proc. gyventojų, o trečdalis samdo reikiamą įrangą turintį specialistą.
„Lietuvoje yra įprasta smulkius ir stambesnius namų ūkio ar remonto darbus atlikti patiems – dalis gyventojų tokių įgūdžių išmoko iš tėvų ir senelių, kiti tiesiog atsipalaiduoja po darbų dienos įsitraukdami į fizinės jėgos reikalaujančius darbus. Dėl šių priežasčių ilgą laiką pilnas įrankių komplektas buvo privalomas kone kiekviename namų sandėlyje ar garaže. Visgi keičiantis gyvenimo įpročiams, vis daugiau gyventojų nebešvaisto laiko ir lėšų sudėtingos namų ūkio technikos įsigijimui ir ją esant poreikiui išsinuomoja“, – teigia įmonės „Cramo“ veiklos vadovas Mindaugas Šilobritas.
Pusė (50 proc.) gyventojų savarankiškai atlieka santechnikos darbus, beveik tiek pat apklaustųjų (45 proc.) imasi apdailos darbų. Net 41 proc. apklausoje dalyvavusiųjų savo jėgomis įrengia ir atnaujina grindis, vos kiek mažiau (39 proc.) – glaisto ir dažo sienas. Trečdalis gyventojų klijuoja plyteles ir atlieka betonavimo darbus. Sodo darbai yra itin populiarūs – jų savarankiškai imasi beveik du trečdaliai (63 proc.) apklausos dalyvių.
Lyginant skirtingas amžiaus grupes, ryškėja kelios tendencijos: santechnikos darbai yra įveikiami vyresnės amžiaus grupės atstovams – 46–55 metų amžiaus grupėje juos savarankiškai atlieka 57 proc., tuo tarpu tarp 25–35 metų amžiaus grupės atstovų šių darbų imasi vos 41 proc. Sodo darbus dažniausiai atlieka taip pat vyresnės kartos atstovai (67 proc.).
Apklausa atskleidė panašią vilniečių ir šiauliečių elgseną – būtent šių miestų gyventojai rečiau nei kauniečiai, klaipėdiečiai ar panevėžiečiai imasi tokių ūkio darbų kaip grindų įrengimas ir atnaujinimas, betonavimas, sienų glaistymas ir dažymas. Be to, vilniečių namų ūkiuose rečiau aptinkami tokie įrankiai kaip grąžtas, akumuliatorinis suktuvas, kampinis šlifuoklis ar rankinis pjūklas.
Neatsitiktinai skolintis ar nuomotis įrankius populiariausia Vilniuje – 73 proc. vilniečių juos skolinasi iš draugo ar kaimyno, o 42 proc. nuomojasi iš specializuotos įmonės. Tuo tarpu Šiauliuose iš draugų skolinasi 63 proc., nuomojasi – 33 proc. miestiečių. Samdytis reikiamą įrangą turintį specialistą labiausiai linkę panevėžiečiai (34 proc.), o įrankius įsigyti – kauniečiai (78 proc.). Vilniečiai kur kas rečiau savo namų ūkį papildo nauju įrankiu (67 proc.).
Gyventojams renkantis įrangą kaina yra beveik tiek pat svarbu kiek saugumas ir kokybė – į kainą atsižvelgia 79 proc. apklaustųjų, į saugumą – 76 proc. Beveik pusė (46 proc.) apklausos dalyvių pasikliauja rekomendacija, daugiau nei trečdalis (36 proc.) – prekės ženklu.
Apklausa taip pat atskleidė, jog pusei namų ir sodo darbų besiimantiems gyventojams ypač svarbu įrangą gauti nesudėtingu keliu, o daugiau nei trečdalis nori išgirsti patikimą specialisto konsultaciją ir veikimo principų paaiškinimą.
Gyventojų apklausą apie jų įpročius naudojant įrangą namų ir sodo ūkio darbuose atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Balandžio mėnesį buvo apklausti 600 gyventojų didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
