Daugybę metų mieste sodintas vienmetes gėles vis labiau išstumia daugiamečiai augalai.
Jie jau pasodinti atnaujintoje Laisvės alėjos dalyje nuo Vienybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės. Įvairesnių daugiamečių želdinių bei gėlių atsirado ir kitose miesto vietose.
Augalais miestą puošia savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius.
Apželdinimo profesionalai pažadėjo savivaldybei patarti, kaip būtų galima papuošti kol kas dar niūrias senąsias neveikiančias Kauno kapines.
Alėjoje – nauji augalai
Įvairiose miesto vietose jau žydi gėlės. Spalvomis pulsuoja vienmetės begonijos, pelargonijos, žydrūnai, gvazdikiniai serenčiai, margeniai, žilės, šalavijai, verbenos, šlamučiai, sprigės.
Laisvės alėjoje po liepomis tradiciškai sužydėjo serenčiai ir ledinukai, nes kitos gražuolės po medžiais vargsta.
Atnaujintoje alėjos dalyje kauniečiai pastebėjo pokyčių. Greta vienmečių ledinukų jau matyti ir kol kas dar gležnų krūmų kuokštai. Tai – pachisandros, meškytės ir kauleniai, kurie ateityje turėtų išsiplėsti.
Sužydėjo tulpės ir narcizai
Šį pavasarį savo grožiu atsiskleidė pernai mieste įrengti ar atnaujinti daugiamečių augalų gėlynai.
Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvės sankryžoje žiedus išskleidė praėjusį rudenį pasodintų įvairių raudonų atspalvių tulpės. Jos papildė spygliuočių ir lapuočių krūmų kompozicijas.
Taip pat pirmą kartą tulpės ir narcizai sužydo gėlynuose prie Kauno pilies ir Rotušės aikštėje.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad šių daugiamečių gėlių rudenį bus pasodinta ir kituose miesto gėlynuose.
Apželdino ir gatvių žiedus
Kauniečiai gali paganyti akis ir apžiūrinėdami daugiamečių augalų gėlynus Europos prospekto kalnelyje, Jonavos gatvėje prie Kauno pilies aikštelės, Šv.Gertrūdos gatvėje prie Centro seniūnijos, Ramybės parke.
Taip pat apželdintas Pašilės ir Dujotiekio gatvių žiedas, Radvilėnų plento žiedas.
R.Savickienė sakė, kad daugiamečiuose gėlynuose pasodinta dekoratyvinių spygliuočių: gulsčiųjų kadagių, žemaūgių rutulio formos tujų, kalninių pušų, kukmedžių.
Greta jų stiebiasi daugiamečiai raugerškiai, sidabražolės, lanksvos, įvairios daugiametės gėlės.
Ypač didelė augalų įvairovė Raudondvario plento ir Jurbarko gatvių žiede. Jame pasodinta daugiamečių flioksų, melsvių, baltagalvių ramunių, rudbekijų, bergenijų, šilokų, alpinių astrų, raktažolių, varpotųjų liatrių.
„Šios gėlės pamainomis žydės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens“, – sakė R.Savickienė.
Papuoš gėlių medžiais
Netrukus mieste bus pastatytos ir gėlių piramidės. Prie geležinkelio stoties, Šauklių gatvėje ir Steigiamojo Seimo aikštėje jose žydės svyrančios pelargonijos. Gėlių vazos su stambiažiedėmis ir smulkiažiedėmis svyrančiomis pelargonijomis atsiras Vilniaus ir M.Valančiaus gatvėse, ant M.K.Čiurlionio tilto.
„Šiais metais vazų nekabinsime ant Varnių ir P.Vileišio tiltų, tačiau šalia P.Vileišio gatvės ties Brastos gatve bus įrengtos trys gėlių kompozicijos „Gėlių medžiai“, – sakė R.Savickienė.
S.Daukanto tiltas bus papuoštas ne tik gėlių vazomis, bet ir loveliais.
Prospekte gėlių nebebus
Kauniečiai džiaugėsi, kad pavasarį gėlėmis būdavo papuošiamas Savanorių prospektas. Nuo 2013 metų šios gatvės stulpus vazonais su svyrančiomis petunijomis dabindavo verslininkų klubo „Verslas Kaunui“ nariai.
Klubo vadovas Zigmantas Dargevičius sakė, kad šiais metais gėlių kauniečiams nebedovanos.
„Rengiamės įgyvendinti kitą projektą – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui norime įkurti Verslo skverą ir Verslo alėją mažajame ąžuolyne prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Tai didelis projektas, koncentruojamės į jį“, – sakė verslininkas.
Žiema našlaitėms nepakenkė
Kauno gražinimo naujovės kauniečius džiugina. Miesto centre gyvenantis smuikininkas Vilhelmas Čepinskis atkreipė dėmesį į tulpių žiedus Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvių sankryžoje.
„Gėlės man labai patinka. Šį pavasarį pastebėjau, kad jų mieste atsirado daugiau. Puiku, kad Kaunas puošiasi ir įvairiaspalviais žiedais“, – sakė muzikas.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė ypač stebėjosi gėlynu prie Maironio paminklo Rotušės aikštėje.
„Našlaitės buvo pasodintos pernai. Manėme, šiemet jos neišdygs. Tačiau pavasarį, dar kovo mėnesį, gėlės vėl išdygo ir netrukus sužydo. Tai buvo bene pirmas žydintis gėlynas mieste. Mums tai – lyg stebuklas. Rudenį čia pasodintoms našlaitėms žiema nepakenkė. Gražu matyti naują gėlyną ir Rotušės aikštėje“, – sakė kaunietė.
Ąžuolyne – mėlynas kilimas
Kauniečiai turi galimybę grožėtis ne tik savivaldybės ar privačių žmonių sukurtais gėlynais, bet ir miesto parkuose žydinčiais žoliniais augalais.
Senosiose Kauno kapinėse gausu žydinčių plukių. Ąžuolyną ir šį pavasarį tarsi mėlynas kilimas nuklojo neužmirštuolės.
Tačiau šios savaitės pradžioje kauniečiai pastebėjo, kad mėlyną paklotą darbininkai šienauja.
„Kaip gaila. Nejaugi to negalima daryti, kai gėlės nužydės?“ – svarstė Danguolė Kazlauskienė.
Gėlynai gatvių žieduose nuliūdino
Ingrida Vainauskienė
Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos prezidentė
„Pamačiusi, kaip mieste apželdinti gatvių žiedai, ypač Raudondvario plento ir Jurbarko gatvės žiedas, nusivyliau. Augalai pasodinti tvarkingai, technologiškai teisingai. Tačiau matyti, kad planuojant, ką ir kaip sodinti, nebuvo pasitelkti kraštovaizdžio kūrimo specialistai.
Parinkti ne miestui tinkantys augalai. Sukomponuoti jie taip pat neprofesionaliai.
Esu kaunietė, myliu miestą, todėl su kolegomis kreipėmės į savivaldybę. Pasiūlėme, kad galėtume parengti projektą, kaip apželdinti kurią nors miesto erdvę. Mums buvo pasiūlyta suplanuoti, kokius naujus želdinius būtų galima pasodinti senosiose Kauno kapinėse.
Kol kas ši vieta niūri, pro ją norisi tik prabėgti.
Tačiau greta yra graži autobusų stotis, atnaujinamas Vytauto prospektas. Norisi, kad parkas virstų ta erdve, kurioje žmonėms patinka pailsėti, pajusti tikrą ramybę.
Manau, kad parką reikėtų pagyvinti šviesius spalvingus lapus ir žiedus turinčiais krūmais, kurie keičiantis metų laikui taip pat keistųsi. Tokius želdinius reikėtų sodinti tam tikromis grupėmis.“
Šienauti nereikėtų, tačiau tenka
Mindaugas Obelienius
Botanikas
„Kauno parkuose galima pamatyti natūraliai prisisėjusių ir žydinčių žolinių augalų. Kur ir kokie auga, priklauso nuo medžių rūšių. Miško parke Ąžuolyne anksti pavasarį pražysta kvapiosios našlaitės. Jos smulkios, užauga tik iki 5–7 centimetrų aukščio. Tai vienintelė našlaičių rūšis, kuri kvepia. Jas galima vartoti ir kaip vaistinį augalą, ir kaip prieskonį.
Vėliau išsikleidžia geltonžiedės ir baltažiedės plukės. Žydi ir tamsiosios plautės. Iš pradžių jų žiedai būna rausvi, o kai vabzdžiai augalus apdulkina, tampa melsvi.
Taip pat galima rasti triskiaučių žibuoklių. Dabar visu grožiu išsiskleidė neužmirštuolės.
Panašių žolinių augalų galima aptikti ir senosiose Kauno kapinėse, kur medžiai labai seni.
Drėgnose parkų vietose noriai auga pievinės kartenės. Jų rausvai balti žiedai gali atstoti pipirus.
Naujesniuose parkuose, pavyzdžiui, Kalniečių, labiau auga ne miškams, o pievoms būdingi augalai, tokie kaip vėdrynai. Jie nėra labai išvaizdūs. Parkus yra užkariavusios ir kiaulpienės.
Mano nuomone, nereikėtų skubėti šienauti neužmirštuolių. Natūraliai augantiems augalams reikėtų leisti subrandinti ir išbarstyti sėklas. Taip pat žoliniais augalais mielai grožisi ir žmonės. Pirmą kartą šienauti tokius parkus reikėtų birželio pabaigoje.
Tačiau jei miesto žolynais vaikšto daug žmonių, ypač vaikų, juos tenka šienauti, nes kyla pavojus pasigauti erkių.“
