Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis K. Laukys bulves sodina gana paprastai. Atsisėdęs ant nedidelės kėdutės sodininkas savo šieno darže prakerta nedidelę skylutę, įberia saują komposto ir įdeda bulvę. Tarpvagius jis užverčia nupjauta žole, o bulvę uždengia šiaudais ir jau apdžiuvusia žole.
Lygiai taip pat, kaip bulves, K.Laukys augina ir svogūnų daigelius. Sodininkas renkasi daigelius, o ne sodinukus, mat iš sėklų išauga daug didesni svogūnai. Be to, taip galima užsiauginti saldžių ir ypač didelių svogūnų veisles.
Sodininkas šiauduose specialiu įrankiu, kurį vadina „gladiatoriaus kardu“, prakerta skylę, įdeda svogūno daigelį ir jį apkloja šienu.
K.Laukio šieno paklotė garantuoja vieną iš pagrindinių didelių svogūnų išauginimo sąlygų – nuolatinę drėgmę. Tačiau nepamirškite, kad svogūnai neišaugins galvų, jei juos sodinsite pavėsyje, mat svogūnams būtina saulės šviesa.
Augindamas ankštines kultūras K.Laukys laikosi vienos taisyklės. Žirnius ir pupas jis sodina kartu tokia tvarka: pupa, žirnis, pupa, žirnis.
„Žirnis išdygęs, jam reikia kabinėtis už kažko, o pupos stiebas gana tvirtas. Tai užsikabina ūsais ir stovi taip broliukai draugai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skinsiu raudoną rožę“ pasakojo sodininkas.
K.Laukys savo darže neravi piktžolių ir pateikia argumentą, kodėl piktžolėtas daržas yra geriau už švariai išravėtą.
„Pagalvokit: jūsų daržovė išdygo švariame darže, kur nėra jokios piktžolės. Atskrido vabalas, atropojo alkana kirmėle. Ką ji ės? Jūsų daržovę. O čia turi pasirinkimą“, – teigė K.Laukys.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 9:00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
