Vienmetes gėles keiskite į daugiametes
Vienmetės gėlės tampa nebemadingos individualiuose sklypuose ir viešosiose erdvėse, bet nejaugi ši mada veikia ir kapuose? Tikrai taip – tik ne dėl madų vaikymosi, o dėl besikeičiančio požiūrio į ekologiją ir tvarumą.
Vienmečių gėlių kaitaliojimas du ar tris kartus per metus atrodo labai vartotojiškai: pirkti – sodinti – išmesti, pirkti – sodinti – išmesti, ir šis ratas kartojasi metų metus. Pasitaiko, kad gėlės perkamos neatsižvelgiant į esamas sąlygas, ar jos palankios augalams augti toliau: ar pakaks saulės, drėgmės, ar tinkamas dirvožemis.
Dažnai tikslas tėra labai trumpalaikis – kad gėlės gerai atrodytų per artimiausias šventes. Tad siūlau stabdyti šį ratą ir rinktis daugiametes gėles. Vieną kartą pasodinate, o kaskart atvažiavę tik patvarkote. Augalas bus sveikas ir laimingas, o atvykę jūs ramiai pabūsite savo mintyse, o ne vargsite prie augalų.
Nebūtina, kad ištisai žydėtų
Nereikalaukite, kad kapai nuolat žydėtų įvairiaspalviais žiedais. Jei pavyks pasirinkti tokį derinį, kad pavasarį žydėtų vieni, vasarą – kiti, o rudenį – dar kiti, tai būtų tobulas variantas. Nebūtina turėti daug vietos – jeigu augalai dominuoja skirtingu metų laiku, pabandykite sodinti jus tankiau. Pavyzdžiui, pavasarį geltonai žydinti rytinė laumenė galėtų augti visai prie pat vėlyvųjų astrų, kurie pavasarį prabunda vėlai.
Tačiau jei taip nepavyks, nenusiminkite. Pasikliaukite tokiais augalais, kurie turi gražius lapus. Pavyzdžiui, paunksmėje niekada nenuvils melsvės, bergenijos, visad žaliuojančios žiemės.
Pusiau pavėsis tiks alūnėms (dar vadinamoms heucheromis), tiarelėms, snieguolėms.
Gražų pilną kerą išlaiko snapučiai.
Saulėje nenuvertinkite čiobrelių – jie ilgai atrodo gerai, netgi kai nežydi. Sukulentai yra geras pasirinkimas, kai reikia žemo gražaus kilimo.
Atskirkite skaldelę nuo augalų zonos
Stebiuosi, kodėl žmonės dar vis vargsta bandydami atskirti akmenėlius nuo augalų ploto, arba skirtingų spalvų akmenėlių juostas. Atskyrimas būtinas, nes kitaip neišlaikysite tvarkingos linijos, tarpusavyje nuolat susimaišys skalda, mulčias, smėlis, žemės – tos skirtingos medžiagos. O tai padaryti labai paprasta su plastikiniais atitvarais.
Jeigu norite, kad atskyrimo nesimatytų, naudokite plastikinius bortus, kurie specialiais vinimis tvirtinami prie grunto. Jeigu norite, kad atskyrimas būtų matomas, bet estetiškas ir neiššaukiantis, naudokite plastikinius atitvarus, dar vadinamus pjūklais dėl savo formos.
Nereikia jokių papildomų įrankių, nereikia turėti specialių įgūdžių. Tai nebrangus sprendimas, kuris labai lengvai įgyvendinamas ir sumažina daug darbo ateityje tvarkant kapus.
Pjūklo formos atitvarai gali būti sulenkiami (tai matosi ir videoreportaže), o jų viršūs gražiai išvingiuotas kaip grandinėlė. Palyginus su banguota žalia plastikine juosta, kuri būdavo naudojama tai pačiai funkcijai atlikti, plastikiniai atitvarai žymiai patvaresni, neišsikraipo, išlaiko tvarkingą liniją, atrodo estetiškiau. O tuo pačiu ir sumažina jums darbo ateityje prižiūrint kapus.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė
