Tauragiškis Alfredas Bumbis atsiuntė savo žolės raugo receptą, kurįuo tręšia daržoves . Ypač šis antpilas tinka pomidorams. Vyras sako, kad jiems daugiau kitų trąšų nenaudoja, o derlių turi puikų jau ne vienerius metus.
Pateikiame Alfredo žolės raugo receptą:
„Šviežiai nupjautą žolę susmulkinu (geriausios trąšos pagaminamos iš dilgėlių, nes šios turtingos titnagu ir mikroelementais). Į statinę išberiu keletą kibirų žolės ir įpilu tiek pat kibirų vandens.
Į 10 ltr. žolės antpilo pridedu dar 40–50 gr. dvigubo superfosfato. To nepadarius, vaisius derantys augalai jaučia kalio stygių net ir pridėjus pelenų ar kitų kalio trąšų.
Viską sumaišau ir palieku rūgti. Rūgimo procesas vyksta gana tolygiai, jei antpilas yra nuolat maišomas, o statinė stovi šešėlyje, nevisai sandariai uždengta.
Žolių antpilo turėkite maždaug 20–25 cm žemiau statinės krašto. nes kitaip vertinga trąša, pradėjusi aktyviai putoti, „pabėgs“.
Antpilą galima naudoti, kai jį maišant paviršiuje nelieka putų, maždaug po 7–10 dienų..
Šį trąša vartojama nefiltruota, atskiedus vandeniu 1:2–4, priklausomai nuo augalo „amžiaus“: 1 ltr. po augalo šaknimis ar 3–5 ltr. vienam kv. metrui.
Prasidėjus pomidorų žydėjimui ir vaisių derėjimui, į vieną jau atskiestos trąšos kibirą pridedu stiklinę pelenų ar 10–15 gr. kalio sulfato.
Tręšiant reikia stengtis kuo dažniau maišyti antpilą, kad nuosėdos tolygiai pasiskirstytų po kibiro dugną.“
