Aleksote esančios Lekėčių gatvės gyventoja Rasa Gudauskienė su anyta Marijona Gudauskiene kasdien pradėjus temti maunasi pirštines, ima kibirus ir leidžiasi į daržą rinkti šliaužiojančių padarų.
„Kas vakarą surenkame po kelis šimtus šliužų, kurių ilgis siekia maždaug nuo 5 iki 10 ar dar daugiau centimetrų. Kitaip jie seniai būtų nusiaubę visą derlių. Taip priversti elgtis ir aplink gyvenantys mūsų kaimynai“, – pasakojo R.Gudauskienė.
Aleksotiškė sakė, jog šliužų, vadinamųjų luzitaninių arionų ar ispaninių smalžių, invazija prasidėjo maždaug prieš penkerius metus. Tačiau nė vienais metais jų nebuvo tiek, kiek šįmet dėl nuolatinio lietaus.
Gyvius karpo ir pjausto
Nuo rudos iki oranžinės, o kartais ir juodos spalvos padarai labai mėgsta drėgmę, todėl šią vasarą itin sparčiai dauginasi.
„Gyvename netoli Jiesios upės, todėl pastebėjome, kad jie būtent iš ten keliauja į mūsų daržus, pievas ir ėda viską, kas pakeliui. Jie minta ne tik augalais, ėda net ir saviškius“, – pasibaisėjusi pasakojo moteris.
R.Gudauskienė ir jos anyta šliužus naikina ant jų pildamos druskos, šiltnamiuose moterys beria gesintų kalkių.
O štai jų kaimynai imasi iš pažiūros gerokai žiauresnių priemonių: parazitus karpo žirklėmis arba perpjauna peiliais. Netrukus žmonės stebi siaubo filmo scenarijui prilygstantį kraupų vaizdą: atšliaužę gentainiai ima ėsti kūnus.
Prašo naikinti masiškai
„Kreipėmės į vietinę valdžią ir Aplinkos ministeriją prašydami pagalbos, tačiau išgirdome, kad ši problema labiausiai iškilo tik šįmet. Ji nėra tokio masto, kaip, tarkime, Sosnovskio barščiai, kuriems naikinti skiriamas finansavimas iš valstybės.
Mes manome priešingai – reikia naikinti, kol įmanoma, nes vėliau bus per vėlu“, – tikino R.Gudauskienė.
Jai pritarė ir kiti šios bei aplinkinių gatvių gyventojai pabrėždami, kad jeigu nebus stota į bendrą nuožmią kovą, artimiausiu metu šliužai nuės visus sodus, daržus ir parkus.
Žmonės viliasi, kad kol atsiras sprendimų, nustos kone kasdien pliaupti. Tai sumažintų šliužų populiaciją, nes jie esant sausrai dauginasi gerokai prasčiau.
Laukia saulės ir sausų orų
Kad Aleksoto gyventojų daržus masiškai puola šliužai, patvirtino ir šios miesto dalies seniūnė Liukrecija Navickienė.
Ji tvirtino šią vasarą kone kasdien sulaukianti gyventojų skambučių arba skundų raštu dėl aleksotiškių žaliosiose zonose besiveisiančių kenkėjų.
„Prieš kelerius metus žmonės dažniausiai kreipdavosi dėl gatvių būklės, duobių. Dabar jos geresnės būklės, o gyventojams, ypač gyvenantiems šalia vandeningų vietų, iškilo nauja problema – šliužai“, – kalbėjo L.Navickienė.
Apie kauniečius atakuojančius drėgmę mėgstančius šliužus nuolat girdėti įvairiose miesto vietose. Jų ypač gausu Veršvo upelio slėniuose.
Žmonės net socialiniuose tinkluose dalijasi patarimais, kokių įmanoma imtis šios rūšies padarų gausumo reguliavimo priemonių. Tačiau visi sutaria, kad didžiausias šių kenkėjų priešas – saulė ir sausas oras.
Siūloma naikinti patiems gyventojams
Ramunis Budriūnas
Gamtos mokslų daktaras
„Luzitaninių arionų šįmet pagausėjo dėl šiltos žiemos, nes šie gyviai dirvožemyje neiššalo. Be to, jiems veistis puikias sąlygas sudaro drėgnas nešaltas šios vasaros oras. Net prižiūrimuose daržuose išnaikinti šių šliužų beveik neįmanoma, ypač tuomet, kai jų gausu kaimyninėse teritorijose.
Kontroliuoti šliužų skaičių galima juos surenkant rankomis ir sunaikinant. Esant didžiulėms šliužų sankaupoms efektyvus gali būti cheminių preparatų – moliuskocidų panaudojimas. Tačiau nuodai pavojingi naminių gyvūnų, gyvulių ir žmonių sveikatai, jie neturėtų patekti į vandens telkinius.
Veiksminga ir ne tokia kenksminga aplinkai priemonė – trąšos. Ypač tinka tos, kurios neleidžia augti samanoms. Trąšos turi būti ne granulėmis, o milteliais. Jomis reikėtų apibarstyti sodo ar daržo ribas. Užlipę ant trąšų juostos šliužai žūsta.“
