Vienas geriausių landšafto formuotojų pasaulyje 56 metų japonas Hidemi Onishi vien tik buldozeriu prie Darbėnų (Kretingos r.) esančiame Japoniškame sukūrė lietuviškam kratovaizdžiui neįprastą erdvę.
Žvelgiant į kalvomis ir tvenkiniais išmargintą apie 5 hektarų ploto teritoriją sunku patikėti, kad prieš tai čia buvo įprastas Žemaitijos laukas.
Dar didesnė nuostaba kyla sužinojus, kad tai į geriausiųjų pasaulio ladšafto formuotojų trejetuką patenkantis japonas šį kraštovaizdį sukūrė be jokio išankstinio plano ar sklypo piešinio ir buldozeriu formuodamas sklypo reljefą į savo kūrinį nė karto nebuvo pažvelgęs iš aukštai.
H.Onishi Japoniškame sode žemės paviršiaus reljefą formavo ir anksčiau, kai buvo atvykęs su meistro Watanabės specialistų grupe.
Dabar sodo šeimininkas Šarūnas Kasmauskas jį atskirai buvo pasikvietęs suformuoti žemės paviršių atskirame lauke.
„Kai jis čia be jokios schemos ar plano pradėjo manevruoti nedideliu apie 3 tonas sveriančiu buldozeriuku, sunku buvo patikėti, kad jis žino, ką daro.
H.Onishi tik kartais iššokdavo iš buldozeriaus kabinos, užsilipdavo ant jau sustumtos kalvos, pasižvalgydavo į šalis ir jau žinojo, kur ką vėl stumdyti“, – apie japono darbą pasakojo Š.Kasmauskas.
Japonas buldozeriu žemes stumdė vien tik pasikliaudamas savo vaizduote. Kartą apžvelgęs ir įvertinęs dienos darbą jis pajuto, kad padarė klaidą – jau suformuotą kalvą teko perstumti keletą metrų į šoną
Japoniško sodo savininkas H.Onishi kartą paklausė, kuo vadovaudamsis jis formuoja reljefą. Japonas atsakė, kad stumdydamas žemes su buldozeriu jis įsivaizduoja Lietuvoje matytų stotingų moterų kūno formas.
„Ir suprask – tai sakydamas juokavo jis ar ne“, – šypsojosi Š.Kasmauskas.
Per du mėnesius jis 5 ha žemės plote iškasė vieną didelį vandens tvenkinį su daug salų ir pusiasalių. Iškastą gruntą japonas panaudojo formuojamoms kalvoms, kurios siekia ir 3 – 4 metrų aukščio.
Ši lietuvių Japoniško sodo dalis beveik tiksliai atkartoja prieš 400 metų sukurto Kiote esančio Katsura Rikyj imperatoriškojo sodo reljefą.
Japono sustumdytos kalvos buvo apželdintos žole. Kitais metais čia atsiras 4 išlenkti tilteliai į salas į pusiasalius. Jie bus pagaminti iš lenktų ąžuolinių rastų. Didžiausias tiltelis sieks 14 metrų ilgio. ˙
