Jau daug metų sodybos aplinką kurianti Virginija sutiko plačiau papasakoti apie savo rojaus kampelį – apie pačių Blėdžių šeimos narių rankomis sukurtą jaukumu, dailumu ir tvarkingumu spinduliuojančią aplinką, kurioje tiek karštomis vasaros dienomis, tiek ir orams atvėsus jie su malonumu atsipalaiduoja. Čia net ir po sunkios darbo dienos grįžusi Virginija iš karto pajunta naujų jėgų antplūdį, palaimą, kuri atgaivina ir kūną, ir sielą.
Pasekė mamos pavyzdžiu
– Prisipažinkite, iš kur tiek kūrybiškumo ir noro?
– Sunku atsakyti... Tiesiog tai vidinis mano pašaukimas. Įgyvendindama visas mintyse susikaupusias idėjas aš tarsi išsilieju ir prisiliesdama prie savo sodybos aplinkos, ją puoselėdama, jaučiu didžiulį malonumą bei atsipalaidavimą.
Dar vaikystėje, pamenu, visada matydavau, kaip mama kruopščiai prižiūrėdavo gėles, jomis rūpindavosi, todėl galbūt tie visi matyti vaizdai, tas nuo mažų dienų regėtas namų grožis manyje tarsi įsigyveno ir būtent dabar pati bandau tai perteikti, tik jau savoje sodyboje.
Norėjo atokaus kampelio
– Sodyboje negyvenate, todėl iš karto kyla klausimas, kodėl ją įsigijote?
– Visą gyvenimą, iki sukuriant šeimą, augau už Krakių esančiame kaime, todėl buvau pratusi daug liko leisti gamtoje.
O kadangi esu kilusi iš kaimo, todėl ryšį su žeme turėjau tikrai artimą – žemės darbai man asocijavosi ne tik su bulvių ar kitokių daržovių ravėjimu, bet ir su aplinkos puoselėjimu, gėlių sodinimu.
Prisipažinsiu, man tai buvo tie darbai, kurie teikė malonumą, tačiau palikus tėvų namus su vyru persikraustėme į Vainotiškius – čia nusipirkome butą, todėl jau tikriausiai savaime aišku, kodėl norėjosi sodybos, atokesnio gamtos kampelio, kuriame būtų galima praleisti savo laisvalaikį.
Tik išgirdę apie parduodamą kelių arų sklypą net nedvejodami su vyru nusprendėme jį nusipirkti.
O iki šios dienos spėjome ganėtinai nemažai išsiplėsti – supirkdami dar kelis kitus šalia esančius panašaus ploto sklypelius, kuriuos sujungę gavome erdvų plotą. Šiandien čia ir karaliaujame, jo tikrai nekeisčiau į nieką kitą.
– Ar ateityje nėra noro čia apsigyventi?
– Na, kol kas to dar neplanuojame. Žinoma, aš to labai norėčiau, nes tokiu būdu visą laiką praleisčiau širdžiai mieloje ir artimoje aplinkoje, tačiau su vyru kategoriškai dar nieko nesame nenusprendę. Laikas viską parodys.
Sodyboje bandėme palaikyti nuosaikų akmens ir augalijos derinį, įpindami vienokių ar kitokių medžio konstrukcijų.
Viską darė palengva
– O dabar papasakokite, nuo ko pradėjote vos įsigiję sodybą, kad ji tapo tokia išpuoselėta?
– Kai tik nusipirkome šį sklypą, čia praktiškai nieko nebuvo – nei namelio, tik didelis plotas pievos. Nusprendėme nesamdyti jokių specialistų, nesidairyti į kitas pavyzdingai prižiūrimas sodybas, o kliautis tik vienas kito turimais instinktais.
Su vyru ėmėmės darbo: pjovėme, kūrėme, dėliojome, sodinome, statėme ir užsiėmėme visokiausiais kitais darbais.
Dabar net nesuskaičiuoju, kiek valandų čia buvo praleista, bet tikrai daug. O noras susikurti sau jaukią aplinką buvo didelis, nes norėjosi turėti savo atokvėpio kampelį, savo daržą, savo gėlyną.
Kadangi teritorija tapo nemaža, jai apželdinti ir apsodinti prireikė nemažai augalų, gėlyčių, o visko juk iš karto nesusipirksi, todėl viską darėme palengva, žingsnelis po žingsnelio.
Augalų ir akmenų kompozicijos
– Kaip suprantu, triūsti teko išties nemažai. Tai dabar ir papasakokite, kas šiuo metu puošia jūsų sodybą?
– Sodyboje bandėme palaikyti nuosaikų akmens ir augmenijos derinį, įpindami vienokių ar kitokių medžio konstrukcijų, todėl galima sakyti, kad vienas svarbiausių akcentų sodybos aplinkoje – akmuo.
Nuo pagrindinio keliuko atsitvėrėme augmenija. Kaip ir dera, daržo pašonėje linksta obuoliais aplipusios medžių šakos. Sodyboje viešpatauja ne tik veja, bet ir visžaliai medeliai, vaiskrūmiai krūmai, dekoratyviniai augalai ir kiti.
Taip pat stengiausi skoningai suformuoti gėlynus, kuriuose būtų ne vien tik gėlės ar dekoratyviniai augalai, bet ir krūmokšniai, medeliai – panaudodamit akmenis puikiai su tuo susitvarkėme ir ilgainiui beveik visi augalų deriniai buvo padailinti kompozicijomis iš akmenų. Nors kai kurios kūrybinės kompozicijos buvo tik iš keleto elementų, net ir tai suteikė sodybai ypatingo žavesio.
Vėliau atsirado noras platesniam dekoracijų asortimentui. Pirmiausia man šovė į galvą mintis iš akmenų pasistatyti lauko židinį. Vyras man pritarė, todėl lauko židinys mūsų kieme netrukus ir atsirado.
Artėjant vienai šeimos šventei vyras panoro pastatyti medinę pavėsinę, todėl, rodos, ir nedaug laiko iki šventės pradžios turėjome, bet jis suspėjo. Iš tiesų buvo didelė staigmena visiems.
Laikui bėgant sklype atsirado ir sodo namelis. Jį apkalėme medinėmis lentelėmis, nudažėme, susitvarkėme vidaus patalpas.
Taip pat sodelyje šalia gėlynų, netoli daržo pasisodinome vaiskrūmių, uogų, kurias labiausiai raškyti mėgsta mažoji anūkėlė. Jai sodyboje atsirado ir didelės medinės sūpuoklės.
Šalia sodo namelio stovi smagiai įsitaisęs gandras, šalia jo – malūnas. Atrodo, nieko itin prašmatnus nesirenku, tačiau galutinis vaizdas išties neblogas, o, svarbiausia, puoselėjamas darbščių mano ir vyro rankų.
Ir, mano manymu, tai tikrai ne pabaiga, kasmet sugalvojame ką nors naujo, kaip praturtinti savo sodybą neįprastomis dekoracijomis. Kiekviena kartą apsilankydama čia tai vieną, tai kitą detalę pridedu, vis noriu kažką gražiau ir geriau padaryti.
Idėjos gimsta čia ir dabar
– Nepritrūkstate idėjų? Iš kur jų semiatės?
– Kadangi viskas vyksta natūraliai, niekada nesu linkusi susidėlioti plano, kad šiandien padarysiu būtent taip, o rytoj kitaip. Įgyvendinu idėjas, kurios gimsta tiesiog spontaniškai – čia ir dabar.
Pasitaiko, kad kartais ir naktį pabundu su gera kūrybine mintimi galvoje ir viskas, kol aš jos neįgyvendinu, tol ramiai negalėsiu nustygti vietoje.
Žinoma, neslėpsiu, norėdama dar labiau padailinti vieną ar kitą sodybos kampelį kartais pasidairau ir idėjų pasisemiu iš žurnalų ar knygų. Pasitaiko, kad randu ten kažką naudingo, gražaus, tinkamo bei priimtino mums. Tačiau tai, kas patraukė mano akį, nebūna aklai kopijuojama – gal vienas kitas akcentas kaip pavyzdys paimamas, o toliau jau kliaujuosi savo fantazija.
Kartais net mano bendradarbės pajuokauja, kaip aš viską suspėju – atidirbti visą darbo dieną ir dar sodyboje pasidarbuoti. Tačiau tikriausiai ne vienas mane supranta, nes kada darai tai, kas tau patinka, niekada nenuvargins ir nenusibos.
Mėgsta originalumą
– Bet kuris dirbantis savo darbą žmogus atkreipia dėmesį į jo srities atliktus darbus, o ar Jūs stebite kitų sodybų aplinką?
– Be abejo. Visada keliaudama nužvelgiu įdomių sodybų detales, vyraujančius estetikos elementus.
Visada smagu pasigrožėti ir kitų žmonių sukurtais darbais, ne tik savo. Tačiau, kaip jau minėjau, kadangi nesu linkusi aklai kopijuoti vienokio ar kitokio varianto, visada pamačiusi man patinkantį dalyką stengiuosi jį apgalvoti savitai.
Galbūt matyti vaizdai leidžia prisivyti link savęs kokią nors idėja, kurią pakoreguodama, pagal savo suvokimą ir norą galiu sukurti priimtiną ir originalų variantą mūsų pačių sodyboje.
