Kas yra atsparumo šalčiui zona
Ar augalas išgyvens per šaltąjį sezoną, šis klausimas neduoda ramybės sodininkams visame pasaulyje. Todėl yra sukurta vieninga sistema, kuri suskirsto visą žemės rutulį į atsparumo šalčiui zonas.
Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 4, 5 ir 6. Kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius, tuo sunkiau susitvarko su šalčiais. Rytinėje Lietuvos dalyje (Vilnius, Švenčionys, Ignalina, Rokiškis ir toliau į rytus) dominuoja 4 zona, vidurio ir pietų Lietuvoje – 5 zona, o jūros sušildomos naktys ir švelnesnės žiemos lemia, kad vakarinėje Lietuvos dalyje yra 6 zona.
Šiek tiek pamelavau – ne tokia jau vieninga ta sistema. Kai kurie šaltiniai teigia, kad visa Lietuva pasidalina 5 ir 6 zonas. Kai kurie teigia, kad net 7 zonos augalai gali išgyventi pas mus. Tačiau būkime realistai ir vadovaukimės lietuviška praktika: rytinėje Lietuvos dalyje gerai žiemos augalai, kurių atsparumo zona 4 ir žemesnė, o pajūryje turėtų išgyventi ir tie, kurie priskiriami 5 zonai.
Iš kur žinoti?
Paprasta – skaitykite etiketę. Užsienietiški augalai su spalvingomis etiketėmis paprastai turi užrašytus ne tik priežiūros simbolius, bet ir atsparumo zonos skaičiuką. Ieškokite angliško užrašo „hardiness zone“. Pasitaiko, kad net bevardės raudonos rožės iš artimiausio prekybos centro etiketėje nėra konkretaus veislės pavadinimo, bet yra nurodyta atsparumo šalčiui zona. Atkreipkite į tai dėmesį.
Dar geriau – jeigu žinote tikslų veislės pavadinimą. Tada visagalis internetas jums pasakys, kokiai atsparumo zonai priklauso šis augalas. Neapsigaukite suradę panašų – reikia tiksliai tos veislės, kurios ieškote. Gali būti labai panašūs augalai, bet vienas priskiriamas 4 zonai, o kita – 5 zonai.
Reikia pavyzdžių? Pasižiūrėkime hortenzijas. Šviesiosios (čia tos, žydinčios dideliais bumbulais ir dažnai sutinkamos sodybose) ir šluotelinės (žiedynai kūginiai, dažnai pereinamų spalvų) hortenzijos puikiai jaučiasi teritorijose nuo 4 iki 9 zonos. O didžialapė hortenzija (žydinti nuo ryškiai rožinių iki mėlynų atspalvių žiedais) priskiriama 5-9 zonoms. Todėl nereikia stebėtis, kad ežeringojo Molėtų krašto gyventojai, augindami didžialapes hortenzijas, nuolat matys pašalimus, vargs su uždengimais. Tuo tarpu kretingiškiai šią hortenziją augins sėkmingai.
Tas pats galioja ir valgomiems augalams. Dauguma persikų ir abrikosų veislių reikalauja švelnesnio klimato, todėl ne visoje Lietuvoje jie gerai auga ir dera. Pasitikrinkite atsparumo šalčiui zoną prieš įsigydami.
Kai atsparumo zona neatitinka tiesos
Atsparumo zona turi būti geras vedlys, tačiau aklai nepasitikėkite. Pradėkim nuo blogų žinių – yra sąlygų, kurios situaciją dar labiau pablogina. Tai vėjas. Kiaurai perpučiama kalno viršūnė – tai ne pats geriausias mikroklimatas augalams. Tad nenuostabu, kad žiemos gali neišgyventi net tas, kurio atsparumo zona yra nuo 3.
Vazonas. Tai kiaurai peršąlantis dalykas, kuris neužtikrina pakankamos šaknų apsaugos žiemos metu. Į vazonus sodinkite augalus, kurių zonos skaičius 2 mažesnis, negu jūsų. Pavyzdžiui, jeigu jūsų regiono atsparumo zona yra 6, tai vazone žiemai sodinkite augalus, kurie priskiriami bent 4 zonai.
Atšilimai. Ankstyvi pavasariniai atšilimai yra tiek pat žudantys, kiek ir ypač didelis šaltis. Šiltesnių kraštų augalai dažnai ilsisi „žiemos miegu“ trumpiau, todėl pirmi šilti orai gali juos pažadinti pavasariui. Vėliau sugrįžę šalčiai tik ką išsprogusius ūglius ir pumpurus nušaldo. Išvada – augalą gali pražudyti ne žiemos speigas, o apgaulingi pavasariniai atšilimai. Todėl net vakarinėje Lietuvos dalyje reikia į augalus, kurie priskiriami 6-7 zonoms, žiūrėti ne itin entuziastingai.
Kas kita su patikimais augalais, kurie išgyvena 3 ar 4 zonoje. Pagalvokite apie obelis – vasarį išlindusi saulutė joms nė motais, net nesiruošia busti iš žiemos miego, o ramiai sulaukia savo laiko.
Kaip galima pagerinti sąlygas
Geras mikroklimatas – pusė sėkmės. Galima auginti aukštesnės zonos augalus, negu priklauso pagal regioną, jeigu kieme yra tinkamos sąlygos. Gyvatvorė sulaiko stipresnių vėjų gūsius ir oro pritekėjimą padaro švelnų? Tai jau privalumas. Žemė derlinga, vanduo neužsistovi? Dar vienas pliusas. Yra lengvas ažūrinis pavėsis? Irgi gerai, nes sulaiko kaitrią saulę ankstyvą pavasarį. Daug tokių niuansų gali padėti jums auginti sėkmingai.
Pagerinkite sąlygas: apsaugokite šaknis nuo šalčių mulčiuodami lapais ar durpėmis. Tokį būdą mėgsta ne tik žoliniai augalai, kurių antžeminė dalis nunyksta žiemai, bet ir medžiai, krūmai. Kai kurios magnolijų rūšys ir veislės yra lepesnės, joms mulčiavimas ypač tinka, nes šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Net ir paprasta lapuočių gyvatvorė, numesdama lapus, pati sau sukuria apsauginį mulčio sluoksnį.
Kad antžeminė augalo dalis nenukentėtų nuo pavasarinių atšilimų, apdenkite eglišakiais, agrodanga, specialiais dangalais. Taip ne tik apsaugosite nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip apskritai sumažinsite staigius temperatūrų šuolius, nes apdengtas augalas ne taip greitai įšils, dienos ir nakties temperatūra po juo bus tolygesnė.
Sniegas yra pigiausia ir efektyviausia priemonė stabiliai temperatūrai išlaikyti. Deja, ne visada jo yra tiek, kiek reikia. Jeigu turite gėlyne kokį lepūnėlį, tirpstant sniegui vis užmeskite ant jo, kad būtų kuo ilgiau uždengtas.
Patarimas
Ieškokite informacijos apie atsparumo zoną pagal veislę, kurią auginate, ir vadovaukitės tuo. Tačiau turėkite omenyje, kad auginimo sąlygos būna labai skirtingos, o mūsų lietuviška žiema mėgsta pajuokauti. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu auginsite „ne savo zonos“ augalą, tai nepasisekus jis pražus.
Tas „nepasisekimas“ gali pasireikšti tuo, kad nušals pumpurai, ir vienerius metus jūs neturėsite žiedų. Didesnė rizika tada, jei žydi ant antramečių šakų (kaip didžialapė hortenzija).
Gali būti taip, kad šakos nušals kasmet (ypač jauni ūgliai), bet nuostolį pajusite mažai, nes jos atžels dar tais pačiais metais – tai dažnas atvejis su europiniu pūkeniu rytiniuose Lietuvos rajonuose (jo atsparumo zonos 5-7).
Gali būti, kad augalas augs ir gyvuos, bet nebus toks aukštas, nebus toks ryškus, nebus toks gyvybingas, kaip turėtų būti. Pavyzdžiui, kaip Imperata ‚Red Baron‘ (5-9 zona), kuri turėtų būti liepsningai raudona ir užaugti iki 50 cm – normalu, kad 4 zonoje ji teužaugtų 20-30 cm ir būtų blyškiai rausva.
Noriu pasakyti, kad rizikuoti galima visada – gali būti, kad augalas išgyvens ir nesant tobuloms sąlygoms. Gal ne visais metais jis bus geriausia savo paties versija, tačiau visada galima bandyti, ir stebėti kaip pavyks.
Išimtis – dideli vieno augalo masyvai. Kuo daugiau vienos rūšies augalų vienoje vietoje – tuo didesnis efektas. Tačiau kuo daugiau nušalusių augalų vienoje vietoje – tuo didesnis fiasko jūsų gėlyne ar sode. Todėl ne savo atsparumo zonos augalus išsibandykite, ir tik tada nuspręskite dėl didesnio jų kiekio.
Apželdinimo kursuose pastebėjome, kad svarbiausia yra valdyti informaciją. Kai žinote savo regiono atsparumo šalčiui zoną, tada paprastao susirasite informaciją apie augalą, kuriuo domitės, ir bus lengva nuspręsti, ar rizikuojate, ar ieškosite kito, patikimesnio, varianto.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė.
