Juodieji serbentai – trumpaamžiai, produktyviausi 8–10 metų, vėliau rekomenduojama juodųjų serbentų krūmus pakeisti naujais. Be to, kasmet būtina išgenėti senas šakas.
„Serbentai – ne toks lepus augalas. Jį galima genėti kone ištisus metus: nuskynei uogas – ir gali genėti. Net ir būtina tą padaryti. Apžiūri krūmą, iškarpai pažeistas šakas“, – aiškino Vilniaus universiteto Botanikos sodo Pomologijos skyriaus vedėjas Edvardas Meidus.
Specialistas sakė, kad galima genėti ir spalio mėnesį.
„O jei nori idealiai – tai ir pavasarį. Tačiau dėl pavasarinio genėjimo reikėtų nepavėluoti, nes serbentas vegetaciją pradeda labai anksti. Balandį jis jau išsprogsta, todėl dabar tai – pats laikas.
Serbentas žiedinius pumpurus formuoja ant jaunų – vienmečių ar dvimečių ūglių, todėl tokių ūglių serbento krūme nuolat turi būti“, – pabrėžė E.Meidus.
Specialistai pataria iškirpti apsamanojusias, pradėjusiais džiūti, pašalusias ar kenkėjų pažeistas, žemę siekiančias serbento šakas. Praretinti reikėtų ir ūglius. Vietoj kiekvienos senos išpjautos šakos derėtų palikti augantį ūglį.
Juodųjų serbentų krūmas turėtų būti išgenėtas taip, kad į jį patektų saulės šviesa, – taip uogos noks greičiau, dėl saulės šviesos sumažės ligų ir kenkėjų. Dėl tų pačių priežasčių krūmų nereikėtų parišti. Gerai derantys juodųjų serbentų krūmai turėtų būti reti, pasodinti atokiau vienas nuo kito.
„Priklauso nuo to, kaip nori pats žmogus. Jei uogas sodina savo sode, tai optimalus atstumas tarp krūmų – 1,5 metro“, – pabrėžė specialistas.
Jis įspėjo, kad visa tai tinka tik juodiesiems serbentams, mat baltųjų ir raudonųjų priežiūra kitokia.
