Jei būtent taip saugosite vaismedžius nuo kenkėjų – derlius nustebins

Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis. Tam naudojamos įvairios priemonės ir metodai. Metodo pasirinkimas priklauso nuo žaladario rūšies, naudotojo poreikio ir galimybių, metodo savikainos ir taikymo technologijos. Iš šiuo metu esančių augalų apsaugos metodų galima išskirti integruotą augalų apsaugos metodą, kai taikant chemines ir biologines priemones pasiekiamas geriausias rezultatas. Šį kartą aptarsime, su kokiais kenkėjais galite susidurti ir ką tokiu atveju daryti.

Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis.<br>AP nuotr.
Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis.<br>AP nuotr.
Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis.<br>AP nuotr.
Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis.<br>AP nuotr.
 Kenkėjai puola sodą: pažinkite priešą, kad galėtumėte jį įveikti.
 Kenkėjai puola sodą: pažinkite priešą, kad galėtumėte jį įveikti.
 Kenkėjai puola sodą: pažinkite priešą, kad galėtumėte jį įveikti.
 Kenkėjai puola sodą: pažinkite priešą, kad galėtumėte jį įveikti.
Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kova su pagrindiniais augalų kenkėjais ir juos puolančiomis ligomis – kiekvieno sodininko kasmetis iššūkis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 21, 2018, 5:12 PM, atnaujinta May 21, 2018, 5:34 PM

Svarbus savalaikis apsaugos priemonių naudojimas

Augalų apsaugos priemonės parenkamos pagal žaladarių grupes bei kitus požymius: naudojimo ir veikimo būdą, cheminę sudėtį ir t.t.: insekticidai – prieš kenksmingus vabzdžius, fungicidai – prieš ligų sukėlėjus.

Augalų apsaugos taikymo laikas yra apsprendžiamas augalų augimo ir vystymosi fazėmis, kurios tampa savotišku orientyru apdorojant augalus, nustatant bendrą, maksimaliai leistiną apdorojimų skaičių.

Sodininkams mėgėjams reikėtų žinoti, kad norint turėti gausų ir kokybišką uogų ir vaisių derlių reikia augalus apdoroti mažiausiai penkis kartus per metus iš kurių 2-3 purškimai turi būti atlikti pavasarį. Jų reikšmingumas yra pats didžiausias. Tai nereiškia, kad reikia purkšti vien cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis. Dabar yra didžiulė pasiūla įvairių organinių trąšų, augimo aktyvatorių, stimuliatorių ir reguliatorių, repelentinių priemonių, pramoninių cheminių medžiagų kurių tinkamas ir savalaikis naudojimas apsaugo tiek nuo kenkėjų, tiek nuo ligų.

Koks kenkėjas užpuolė augalą?

Kokių kenkėjų galite sutikti savo sode? Ko gero tai bus vabzdžiai arba erkės. Vabzdžiai (Insecta) yra smulkūs bestuburiai gyviai. Augalams kenkiančių vabzdžių burnos organai būna arba graužiamieji, arba duriamieji. Graužiantieji vabzdžiai, pavyzdžiui, vabalai ir jų lervos, drugių vikšrai, turi stiprius žandus, kuriais atkanda įvairias augalų dalis. Duriamieji burnos organai yra nariuoto straublelio išvaizdos; jie pritaikyti sultingoms augalo dalims pradurti ir iščiulpti jų sultis. Tai daro blakės, amarai ir kt.

Dauguma vabzdžių dauginasi kiaušiniais. Iš kiaušinių išsiritusios vabzdžių lervos daug ėda ir greitai auga. Užaugusios lervos virsta suaugėliais. Vabzdžiai vystosi palyginti greitai. Daugelis jų per vasarą išaugina nuo vienos iki kelių kartų. Masinis vabzdžių dauginimasis priklauso nuo daugelio sąlygų, o svarbiausia sąlyga, žinoma, orai. Šiltas, sausas ar normaliai drėgnas pavasaris ir vasara skatina žalingų vabzdžių dauginimąsi, šaltis ir lietingi orai stabdo jį. Labiausiai sodo augalus puolantys vabzdžiai-kenkėjai: amarai, vaisėdžiai, pjūkleliai, žiedgraužiai, lapsukiai, kandys, blakės, erkės, skydamariai, lapinukai.

Amarai – maži vabzdžiai, kurių ilgis yra iki 5 mm. Su specialiais, duriančiais ir čiulpiančiais čiulptuvais jie perduria ūglių, pumpurų ar lapų paviršių ir iščiulpia sultis, tuo būdu susilpnindami augalus ir tuo pačiu platindami virusines ligas. Kai kurios rūšys gyvena ant augalų šaknų ir suardo jas. Amarai išskiria išmatas, kuriose yra daug angliavandenių, kuriomis minta skruzdės. Skruzdėlės saugoja amarų kolonijas nuo entomofagų. Amarai prisitaikė prie sezoninių klimato pokyčių ir pamėgtų augalų fiziologijos. Labai palankios sąlygos amarams plisti yra, kai vegetacijos metu sausa ir šilta. Amarai yra beveik visaėdžiai, ir tai sukelia didelių nuostolių: ūgliai ir lapai deformuojasi; lapai susisuka; pažeisti pumpurai glemba ir neišsiskleidžia; vaisiai būna maži, raukšlėti; ant lipnių amarų išskyrų įsiveisia juodligės grybai, skatinamos plisti virusinės ligos. Amarai labai žalingi jauniems medeliams nes sustoja jų augimas ir augalai skursta.

Žiedgraužiai apninka sodo augalų pumpurus bei žiedus. Jų žala ypač didelė, kai vaismedžiai ir uogienojai žydi negausiai.

Pumpuruose besimaitindami vabalai išgraužia 0,5-1,5 mm skersmens duobutes, kurios vėliau paruduoja. Žiedlapiams krintant, žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, paruduoja ir nudžiūsta. Vėliau žiedų šonuose išryškėja apvalios skylutės.

Kandys pradeda kenkti skleidžiantis pumpurams. Minta lapais. Gyvena voratinkliu apraizgytose gūžtose. Apgraužę lapus vienoje gūžtoje, gaminasi kitą. Neretai šių kenkėjų būna labai gausu, ypač daug žalos jie padaro užuovėjoje esančioms šakoms. Jei paplinta masiškai, vaismedžiai lieka be lapų.

Vaisėdžiai pažeidžia vaismedžių vaisius. Jie labai žalingi, kai vaismedžiai mažai dera. Vaisėdžių vystymuisi ir žalingumui, kaip ir kitų kenkėjų, didelės įtakos turi oro temperatūra. Prie didesnės kaip +16oC jų populiacija sparčiai didėja Žalio vaisiaus fazėje išsirita vikšrai ir įsigraužia į vaisių vidų. Jie vaisių viduje išgraužia landas, išlenda ir vėl graužiasi į kitą vaisių. Paprastai vienas vikšras pažeidžia 2-3 vaisius. Pažeisti vaisiai nebeauga ir nukrinta.

Pjūkleliai pažeidžia vaisines užuomazgas ar mažus vaisius, jaunus lapus. Pagrindinis pjūklelių buvimo požymis – ant pažeistų užuomazgų ar mažų vaisių atsiranda apvalių angų, užkimštų šlapia mase. Lervos užuomazgų viduje iki pat vidaus išgraužia landas. Užuomazgos nubyra arba deformuojasi. Taipogi pjūklelių lervoms maitintis reikalingi švieži, sultingi lapai. Jos išgraužia lapų minkštimą, palieka tik lapų gyslas. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja, džiūsta ir iš tolo atrodo kaip apdeginti, sulėtėja metūglių augimas ir medeliai ima skursti.

Lapsukiai pažeidžia vaismedžius bei uogakrūmius. Plinta kasmet, ypač šiltą vasarą. Daugiausia žalos padaro mažai derantiems augalams. Lapsukių vikšrai skeletuoja lapus arba išėda juose apvalias skyles, sugadina žiedynus. Vėliau vikšrai susuktuose lapuose, užuomazgose ar jaunuose vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Lapinukai – vabalai puolantys daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius. Lapų pakraščiuose atsiranda netaisyklingos įvairaus didumo ir formos iškandos. Kenkia ir vaismedžių žiedams.

Blakutės pasirodo obelims žydint. Jos siurbia lapų sultis. Lervos ir nimfos gyvena ant besiskleidžiančių pumpurų, žiedų, butonų, vaisių užuomazgų. Iščiulpti ir suklijuoti lipniomis kenkėjo išmatomis lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta. Butonai, žiedai ar jaunos užuomazgos nubyra.

Skydamariai kenkia vaismedžiams, ir uogakrūmiams. Patelės ir lervos čiulpia sultis. Apnikti sodo augalai skursta – gelsta jų lapai, skydamarių išmatos apsitraukia juodomis juodagrybių apnašomis, sumažėja augalų atsparumas šalčiams.

Erkės (Acarina) — smulkučiai, dažnai mikroskopinio dydžio voragyviai. Esant palankioms sąlygoms, vystosi sparčiai. Per vasarą gali užaugti keletas generacijų. Minta įvairiais augalais. Erkės labiausiai išplinta, kai vyrauja karšti ir sausi orai, ypač po šiltos žiemos. Jos kenkia sodo augalams čiulpdamos jaunų ūglių ir lapelių sultis. Ūgliai nustoja augti ir pradeda šakotis – augantys lapeliai ima formuoti rozetes. Ant lapų atsiranda dėmės, vėliau jos paruduoja, lapai pasidaro rūdėti, ypač apatinė jų pusė. Stipriai pažeisti lapai nudžiūva ir nukrenta.

Kaip apsisaugoti?

Bendrai žaladarių prevencijai stipriai padeda savalaikis ir tinkamas medelių baltinimas kalkėmis, tačiau svarbiausia augalus purkšti.

Pradėti reikėtų anksti pavasarį, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Kenkėjų prevencijai naudojamas kalio muilas (5 proc. skiedinys). Efektyvi dirvos paviršiaus dezinfekcijos priemonė būtų mišinys sudarytas iš fungicido „Previcur Energy“ (0,15 proc.) ir insektoakaricido „Mavrik Vita“ (0,07 proc. skiedinys).

Po žydėjimo amarų, skydmarių, baltasparnių ir kitų kenkėjų naikinimui naudojami insektoakaricidas „Mavrik Vita“ (0,07 proc. skiedinys), biologinis insektoakaricidas „NeemAzal“ (0,5 proc. skiedinys).

Po derliaus nuėmimo augalus reikia paruošti peržiemojimui, sudaryti sąlygas mažesniam žaladarių poveikiui kitų metų pavasarį. Tam rekomenduojama naudoti pesticidus „Previcur Energy“ (0,15 proc. skeidinys) ir „Mavrik Vita“ (0,07 proc. skiedinys) mišinys. Taip pat galima naudoti ir biologines priemones – „Canelys“ (0,2 proc. skiedinys) ir „Deffort“ (0,3 proc. skiedinys) mišinys. Skiedinius būtina praturtinti tirpalo lipnumą didinačiomis nejoninėmis medžiagomis „Lip Top“ (0,04 proc. skiedinys).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.