Prisijaukinsi paukščius žiemą – turėsi bėdos vasarą: ar tikrai?
Vyšnios, trešnės, šilauogės, sausmedžio uogos, braškės – tiek skanumynų uždera vasaros pradžioje. Ne tik mes jų norime – paukščiai mielai prisijungia prie šių uogų gerbėjų. Tačiau vieni paukščiai nulesa tik vieną kitą uogą (net nepastebime), dar pačiumpa kokį kirminuką, vabzdį, kartu ir kenkėjų sumažina. O jei pačiulba vakarais gražiai – vienas malonumas turėti tokią draugiją savo sode.
Todėl iškart galiu nuraminti skeptikus, kurie sako, kad neverta paukščių lesinti žiemą, neva vasarą tie patys mūsų vyšnias nulesa. Didžioji dauguma paukščių, kuriems padedame išgyventi šaltas snieguotas žiemas, yra naudingi ir padeda mūsų sodams.
Kas nulesa vyšnias ir trešnes
Tai kas tas kaltininkas? Dažniausiai tai – varnėnai. Ir jei kaimynai sako „špokai nulesė mano vyšnias“, tai tie „špokai“ ir yra paprastieji varnėnai. Būtent tuo metu, kai sunoksta uogos, varnėnai palieka lizdus ir pradeda būriuotis. Pradeda būriuotis – pradeda būriais ir maitintis. Vargas toms uogoms, kurios pasitaikė varnėnų būrio kelyje...
Pasitaiko, kad nemažai žalos padaro ir kiti aktyviai besimaitinantys paukščiai, pavyzdžiui, strazdai.
Toks aktyvus maitinimasis būriais yra laikinas, todėl jeigu pavyksta apsaugoti uogas svarbiausiu metu, jau laimėjote papildomą balą savo naudai (ir paukščių liūdesiui).
Tad nereikia ieškoti ilgalaikių sprendimų, nereikia „kovoti“. Galite bandyti paprastus naminius būdus paukščiams atbaidyti.
Kaip atbaidyti paukščius
Ant medžių ir krūmų kabinkite polietileno maišelius. Sukarpykite juos juostelėmis ir pririškite prie šakų. Kuo labiau šiugždantis polietilenas, tuo geriau. Kuo daugiau blizgesio, tuo geriau.
Pažaiskite Kalėdas – apraizgykite šakas dovanų pakavimo juostelėmis, blizgučiais. Keisti judantys, blizgantys ir garsą skleidžiantys dalykai – tai, ko reikia. Galima įsigyti holografinių blizgančių juostų, kurios parduodamos tam tikslui, bet ir su savo kalėdiniu arsenalu išsiversite.
Kompaktiniai diskai – ardykite senas savo kolekcijas ir kabinkite ant šakų. Jie labai tinkami, nes lengvi (nenulenkia šakų), o skylė viduryje labai patogi pririšimui su siūlu. Be to, kompaktiniai diskai nuolat sukasi vėjyje, o akinantys atspindžiai tikrai nedžiugina varnėnų. Tik būkite mieli, vienas diskas nepadės – kad būtų efektas, teks pririšti visą kolekciją, nejuokauju.
Folija ir kiti daiktai, kurie turi didelį atspindintį paviršių. Jeigu tie daiktai sunkesni, palei kamieną tvirtinkite kartį, ant kurios kabinsite. Pavyzdžiui, čia nuotraukoje – panaudotas uždangalas, kuris skirtas automobiliui, kad neįkaistų jo vidus. Didelis atspindinis plotas, iškeltas virš vyšnios – kodėlgi ne.
Dirbtiniai ereliai. Arba bet kokie kiti dirbtiniai paukščiai. Sukinėjasi sau vėjyje – kaip tikras!
Atitinkamai braškių lysvėse galite naudoti žaislines gyvatėles, kurios pagamintos iš plastiko ar gumos. Sako, kad paukščiai prisibijo. Tik patys nenusigąskite užsimiršę ir netyčia prie raudonos braškės uodegą pamatę.
Grįžtant prie erelių temos, dabar galima įsigyti apvalias baidykles, primenančias balioną ar kamuolį, ant kurių nupieštos skvarbios plėšrūnų akys. Teigiama, kad efektyviai nubaido prisiartinančius paukščius. Abejočiau tokia priemone, bet kol negaliu pasigirti tai išbandžiusi, tegul lieka kaip variantas tolesniems eksperimentams.
Skambančios priemonės: varpeliai, vėjo malūnėliai, kiti daiktai, kurie traška, barška, skimbčioja.
Yra specialių prietaisų, kurie skleidžia į šūvius panašius garsus. Tačiau jie skirti dideliems pramoniniams sodams ir yra brangūs, tad prie jų šįkart nesustokim.
Nieko nėra geriau negu specialus tinklas, taip teigia „Geltonas karutis“ lektoriai . Jis mechaniškai apsaugo nuo alkanų paukščių, nes tinklu apgaubto medžio ar krūmo uogos yra nepasiekiamos paukščiams. Be to, tinklas nesudaro jokių barjerų nei saulei, nei lietui.
Tačiau yra du dalykai, į ką svarbu atkreipti dėmesį.
Visų pirma, rekomenduoju rinktis ne bet kokį tinklą, o specialų. Specialaus tinklo akutės yra labai mažos – tai svarbu, kad pro didesnį plyšį paukšteliai nepatektų į vidų. Tada ne tik išles visas uogas po tinklu (čia dar mažesnė bėda), bet ir patys pateks į pavojų. Jie gali susipainioti, pasismaugti, susižeisti.
Antra, specialus tinklas yra itin lengvas. Tai labai svarbu, jeigu norite apsaugoti jaunų medelių uogas. Pavyzdžiui, jaunutė vyšnia, apgaubta tinklu savaitę ar dvi, gali nulenkti savo šakeles žemyn, ir vargu ar jos sėkmingai atsistatys po to. Todėl siūlyčiau jaunų medelių nedengti visai.
Tai ko gi imtis?
Braškėms specialus tinklas – tikrai išeitis, jeigu baiminatės prarasti derlių. Sudėtingiau yra su sausmedžiais, vyšniomis, trešnėmis.
Paprasčiausia ir pigiausia taikyti namines priemones, kurias galite patys pasigaminti, kurias galite iš buitinių daiktų prisitaikyti. Bet kuri blizganti, šiugždanti priemonė galioja daugiausia savaitę. Patikėkite, paukščiai jau visko matę. Tad normalu, jeigu jūsų sugalvota priemonė turėtų poveikį tik dvi dienas. Vadinasi, jas reiktų pakeisti kas trečią dieną (arba bent kartą per savaitę).
Jokiu būdu nepalikite savo baidyklių po to, kai uogas nurinkote, kad paukščiai nepriprastų prie to vaizdo, nes patys išmokinsite jų nebebijoti.
Turėkite omenyje, kad šis laikotarpis yra laikinas. Jeigu galimybė būti apvalgytiems paukščių jus veda iš proto, galite rinktis auginti vėlesnio derėjimo uogas. Pavyzdžiui, vėlyviosios vyšnios žymiai rečiau nukenčia nuo praskrendančių paukščių būrių.
Kita vertus, ne visi paukščiai maitinasi būtent taip. Pavyzdžiui, zylės maitinasi pavieniui, jos mielai lesa ir uogas, ir jūsų sodo kenkėjus. Tad visai nesinorėtų, kad jos, būdamos tokios naudingos, įsipainiotų į tinklus.
Gal nuskambės beviltiškai, betgi su gamta taip jau yra – reikia ir paukščiams duoklę atiduoti. Jeigu neduosime, jie randa būdų pasiimti. Juk ir varnėnai, nors šiuo metu sodininkams jie gali nepatikti, kitu metu jie džiugina savo giesmėmis ir nauda naikinant kenkėjus. Tad žiūrėkite į šitą reikalą filosofiškai: jei nepasiseks šiemet, gal kitais metais varnėnams kaimyno trešnės bus skanesnės.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų "Geltonas karutis" vadovė
