– Kas tie taip sparčiai populiarėjantys „dwarf“ pomidorai, kodėl jais taip sužavėjo prisiekę pomidorininkai?, – pasiteiravau moters.
– Dar 2005 metais kilo mintis sukurti pomidorus, kurie puikiai derėtų pasodinti į vazonus ir būtų lengvai auginami balkonuose – kas dabar ypač madinga, – tačiau vaisių didumu ir skonių, formų, spalvų įvairove nenusileistų įprastiems aukštaūgiams pomidorams. Šie pomidorai pasižymi maža šaknų sistema, todėl jie puikiai besijausdami mažose talpose užaugina gausų didelių, įvairiaspalvių, įvairiaformių pomidorų derlių. Pirmosios “dwarf” projekto veislės buvo pristatytos 2012 metais, šiuo metu jau galime džiaugtis daugiau nei 70 tokių pomidorų veislėmis. Tačiau daugumą dar dengia paslapties šydas. Kol pats neišmėginai, sunku nuspėti, kaip pomidoras augs, derės tavo auginamas. Ypač Lietuvoje, kur vasaros nėra ilgos ir ne tokios kaip ten, kur šie pomidorai buvo pradėti – JAV, Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje. Pastebėjau, kad jau kartą auginti “dwarfai” kitais metais lyg nujautė, kokios klimato sąlygos čia, Lietuvoje, todėl žydėti ir megzti pradėjo anksčiau. Naujieji “dwarfai” neatsirado labai netikėtai. Iki jų daržininkai galėjo rinktis determinantinius pomidorus. Vėliau atsirado ypač žemi vazoniniai pomidorai, užaugantys vos 10-20 cm.
Nors dėl krūmo aukščio ir nereiklumo buvo patogūs auginti balkonuose, terasose, ant palangių, bet jie nepasižymėjo dideliais vaisiais, skonio, formos, spalvos įvairove – o būtent tokie ir yra “dwarfai”. Paprastai naujieji “dwarfai” yra 60-140cm aukščio, tamsiai žalia, raukšlėta, tvirta, lyg plastikine lapija, storu stiebu, dauguma jų apie 500 g siekiančiais vaisiais. Asmeniškai man labai simpatiški jų daigeliai, kurie auga labai lėtai, todėl sėjami dar sausio – vasario mėnesiais. Jie nelinkę išstypti, kaip kiti pomidorai dėl šviesos trūkumo, todėl lieka visada kompaktiški, tvirti. Jei žvilgtelėtume į tipišką “dwarfą”, pamatytume, jog jis atrodo taip, kaip ir bet koks aukštaūgis pomidoras, tik jo mini kopija: siauras, kompaktiškas, vaisiai auga aukštais; tik tarpai tarp lapų, kekių žymiai mažesni.
– Ar šie pomidorai tiktų pradedantiesiems daržininkams?
– Jei sėklos jau pritaikytos Lietuvos klimatui, t.y. buvo augintos pas mus, kiekvienas ras savo skoniui artimas ir gerai derančias veisles. Mėgstantys eksperimentuoti siunčiasi iš kitų šalių, stebi, vertina ir supranta, kad pomidorai pirmus metus gali ir ožiuotis, juos reikia prisijaukinti – kaip Mažasis Princas jaukinosi savo Rožę. Konkrečiai patarti labai sunku. Asmeniškai man labai patiko ‘Uluru ochre’. Neįprastos ochros spalvos, prapjovus ryškiai oranžiniai, ypač kompaktiška lapija. Vaisiai noko vidutiniškai vėlyvai. Tačiau skoninių savybių neprarado net ilgai laikant. Labai saldūs, vaisių aromato. Kol kas man jie labiausiai patinka. Nors šiemet auginu virš 30 naujienų, iš kurių daug tikiuosi, bet ‘Uluru ochre’ visada ras vietą mano darže.
Nors “dwarfais” domiuosi dar neseniai, tačiau jau turiu tokią veislę, su kuria nesusidraugavau – ‘Shadow boxing’. Jis mėlynai dryžuotas varveklio ar lašo formos, tačiau skonis visai nesužavėjo.
– Kaip ir kur auginti “dwarf” pomidorus?
– Kol kas pati susipažįstu su šio tipo pomidorais, todėl tikslaus atsakymo neturiu. Žinoma, jiems svarbūs visai tie patys auginimo dėsniai, kaip ir auginant paprastus pomidorus – gera, ne per trąši žemė, saulė, nestovintis vietoje oras, vanduo. Skirtumas vienas: jie gerai augs ir šiltnamio kampuose, ir namuose ant palangės ar terasuose, netgi lauke. Geriausiai jiems skirti 10-20 l maišą ar vazoną. Šiltnamiuose juos galima sodinti arčiau vienas kito. Nors rašoma, kad genėti nebūtina, tačiau man nepatinka chaosas: nulaužau nuo žemės pirmą trečdalį pašakių ir palaipsniui nuimu apatinius lapus. Kai pirmo aukšto pomidorai pasiekia savo dydį, tą patį darau su antro ir kitų aukštų lapais.
Jeigu sodinama į šiltnamį, tai žemė ruošiama kaip ir visiems kitiems pomidorams. Pomidorams svarbus organikos balansas žemėje, tam, kad turėtų kuo maitintis – bet žemė neturėtų būti ir per daug maistinga. Čia jau kiekvienas įterpia pagal savo išgales. Rudenį galima pakasti lapų, arklio mėšlo ar tiesiog naudoti kompostą. Auginant vazonuose truputį sudėtingiau. Įgudę sugebės pasiruošti tinkamą terpę. Pradedantiesiems paprasčiausiai siūlau naudoti nusipirktą kompostinę žemę, kuri ruošiama su galvijų mėšlu. Tam neperku jokių durpių substratų, nes sodas nėra šalia namų – durpėse gan greit išgaruoja vanduo, durpės sušoka į gabalą, sunku tada ir palieti būna. Į pirktą kompostą daugiau jokių medžiagų dėti nereikia. Pomidorams visko turėtų užtekti. Jų kalbą paprasta sekti skaitant lapų kalbą. Internete pakankamai daug medžiagos ta tema.
Jau labai seniai pomidorus mulčiuoju. Tačiau pastebėjau, kad vazoniniai nelabai mėgsta žolės mulčą. Kad ne taip greitai garuotų vanduo, kas šią vasarą aktualu, uždedu iš kartono iškirptą „dangtį“ ant žemės. Šiltnamyje augantys džiaugiasi mulčiu.
– Ar galima “dwarfus” auginti vazonuose atviroje terasoje arba tiesiog lauke, pasodintus į gruntą? Kitaip tariant, ar būtina jiems priedanga?
– Priedanga nebūtina. “Dwarfai” gana atsparūs ligoms. Anais metais auginti, nepaisant šaltos ir šlapios vasaros, nesirgo nei šiltnamyje, nei lauke iki pat šalnų. Tačiau nereikia pamiršti, kad vis dėlto tai pomidorai. Jei nesuteiksi sąlygų, jie gali ir susirgti. Po priedangomis vazonus sunešu tik atvėsus orams, jei norisi juos ilgiau išlaikyti šaltąjį sezoną.
Beje, auginant vazone, galima “dwarfą” per žiemą įkurdinti namuose, jei yra vietos, kur nebūtų labai karšta nuo šildymo ir patalpoje nebūtų labai sausas oras. Priešingu atveju pomidoras, kuris buvo pripratęs prie komforto, papuolęs į per sausą ir karštą erdvę, džiovins lapus ir žus.
Nors krūmai ypač tvirti, tačiau susifomavus didelėms ir sunkioms pomidorų kekėms, nuo vėjo ar pomidorų sunkumo jos gali išvirsti ar nulūžti. Vazonuose rišu prie atramų, kurias smeigiu dar tik pasodinus pomidorą, kad vėliau nepažeisčiau šaknų.
– Ar galima rinkti jų sėklas ir pasidauginti kitiems metams?
– Taip. Kol kas tai tik veisliniai pomidorai, perduodantys savo veislei būdingas savybes. Patikusių pomidorų sėklas derėtų iškrapštyti su visu sėklalizdžiu ir sultimis į indelį ir parą palaikyti, kad visa tai pasifermentuotų, sėklytės atsiskirtų nuo jas dengiančios plėvelės. Tuomet sėklas perplauti sietelyje po tekančiu vandeniu ir gerai išdžiovinti. Taip paruoštos sėklos gali būti gyvybingos daugelį metų.
– Kokias naujas “dwarf” pomidorų veisles išbandote šiemet ir su nekantrumu laukiate vaisių?
– Šiemet auginu nepaprastai daug “dwarf” tipo pomidorų veislių, nes rimtai „užsikrėčiau“ jais. Iš pradžių bandžiau tik iš tingėjimo, nes norėjosi nereiklių, neplačių, žemų pomidorų šiltnamio kampuose ir šonuose. Praeitais metais supratau, kad “dwarf” – nėra nykštukai, tai ypatingi pomidorai. Tai dažnai galingi medžiai, augantys tol, kol sezonas jiems yra palankus, tik augdami lėtai per sezoną neužauga ypatingai aukšti.
Šie metai keisti. Kadangi šalnų nebuvo jau nuo balandžio vidurio, juos anksti pasodinau į šiltnamį. Birželyje jau mezgasi penktas vaisių aukštas. Ko gero, bus ir daugiau. Praeitais metais buvo tik 3-4 aukštai.
Dabar jau smalsu išmėginti jų kuo daugiau. Iš pradžių domėjausi oficialiomis naujojo projekto veislėmis, dabar jau – visomis siūlomomis. Gaila, kad Lietuvoje dar negreit galima bus užsimanius nueiti į sėklų parduotuvę ir nusipirkti kokio nors projektinio “dwarfo” sėklų. Todėl sėklų medžiokles tenka planuoti iš anksto, dažniausiai jau gerai žinant, ko gi ieškai.
Šiemet aš labai laukiu, kas užaugs iš ‘Thong’ pomidoro. Šiuo metu formuojasi nerealiai didelė kekė su ypatingo grožio vaisiais. Be galo gražūs ir ‘Desperado’ vaisiai. Mezga nesiožiuodamas pilnas kekes. Dovanų iš draugių, kurios taip pat susidomėjusios “dwarfais”, gavau savo svajones: variegatiniais – margais lapais ‘Dean‘s Haley‘s rainbow’ ir salotinlapį ‘Cherokee Tiger Black’. Kol kas jie tik pradėjo megzti, bet labai laukiu rezultato. Visada įdomu auginti kažką neįprasto. Pomidorai man nėra vien tik maistas, daugiau kaip gėlė. Kuri gražiai auga, gražiai žydi, mezga gražius vaisius, o jei dar ir tobulo skonio – tuomet ateina begalinis džiaugsmas. Kaip ir minėjau, iš “dwarfų” tokia palaimos būsena atėjo radus ‘Uluru Ochre’.
straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė
