Jį pati šeimininkė vadina kolekcija, nes garsiesiems Jadvygos mišiniams žolės auginamos ir skinamos visoje apylinkėje. O čia kruopščiai ravimos ir popinamos gyvena tos, kurios duoda sėklas, nes yra aromatingiausios, vaistingiausios arba specialių kulinarinių veislių. Čia jos atkeliauja ir iš Ventos pakrančių, ir iš viso pasaulio…
Tačiau prie pat vartelių mus pasitinka… įprastos lietuviško darželio žolės – bergenijos, žiemės... Ką jos čia veikia? Ko į mane žiūri šita žydra žiemės akelė?
„Žiemė yra žaliava vaistams nuo kraujospūdžio. Tie visi vaistai, kurie prasideda dėmeniu „vink“, visi yra pagaminti iš šitos žolytės, – braukia ranka per melsvas žiemių akeles žolininkė: Joms pripažįstamos ir vėžį veikiančios savybės, tačiau ne šitai žydraakei, o jos rausvajai sesei, kuri Lietuvoje neauga.“
Einame toliau. Šeimininkė vis siūlo paragauti tai vieno, tai kito žolyno, kurį aš raučiau iš savo darželio – ir į kompostą: „Pievinis putelis, jį galima paimti ir suvalgyti. Piemenėliai visada turėjo ką valgyti pievoj.“
Dar nepradėjome skaičiuoti to žadėtojo būtinų žolynų dešimtuko, nes man dabar jau tikrai užėmė žadą: kaip tokios tvarkingos šeimininkės darže rūgtis kėpso. Duokit kastuvą – ir lauk! „Čia – bukalapė rūgštynė. Renkame lapus arbatoms nuo mažakraujystės.“ Nieko sau... Rūgtis nuo mažakraujystės... Įsidėmėjote?
Dar Jadvyga sako, kad rūgtis palengvina kančias esant gastritui, taip pat reguliuoja vidurius – arba sutraukia, arba palaisvina... Ir liepia kramtyti parudavusias rūgties sėklas: „Kai viduriavimas kažkoks yra, išsivirkit ir gerkit. Organizmas gaus rauginių medžiagų, o sėkla yra toks stebuklingas dalykas, kuris visko turi. Netgi galite sukramtyti ir iščiulpti, nes taip išmesti yra gaila“, – moko žolininkė Jadvyga.
Kas dar įdomaus čia želia? Vincetoxicum hirundinaria. Jei kas manė, kad Lietuvos klimatas nesubrandina protą ir sielą veikiančių žolynų, tai štai jums kregždūnė.
„Kregždūnės taip kasdien nevartojame, bet kai reikia atpalaiduojančio veikimo, esant, pavyzdžiui, epilepsijai, tai padeda“, – perspėja Jadvyga ir jau braukia delnu per vešlius rykštenių stiebus.
Žiedus rykštenės sukraus vidurvasarį. „Yra labai geras vaistas nuo šlapimo pūslės uždegimo. Tiesiog nuostabiai gydo ir arbata skani. Ir žiedelių, ir žalumos“, – sustodama prie rykštenių Jadvyga toliau dėsto: „Kai yra alergija ir labai dažnai žmonės beriami... Mane lankė čia viena tokia moteris, kurią kamavo alerginis bėrimas. Daviau rykštenių lašiukų nuo alergijos ir liepiau arbatos išsivirti ir nusiplauti, ir nusidžiovinti. Iš ryto atėjo, sako – na, aš vieną naktį išsimiegojau.“ Še tau ir rykštenė.
Bergenija! Graži, visžalė, bet ar ji čia, vaistinių žolynų lysvėje, ne prašalaitė? „Jos turi labai daug taninų, sutraukiamai veikia, žmonės vartoja ir nuo vėžio. Vartojame šakniastiebį, o arbatai – pernykščius lapus. Vadinasi mongoliška arbata“, – pagarbą, kuri vaistažolių sode rodoma bergenijoms, aiškina ponia Jadvyga.
Dar vienas žolynas, kurio rekomenduojama rinkti arbatoms ir lapus, ir žiedynus – kvapioji, gražioji vingiorykštė. Jų galima rasti ne tik paupiais ir prie pelkių, bet ir dekoratyvinių veislių – gėlynuose. O Jadvyga vardija šio žolyno galias: „Nuo reumato, nuo įvairiausių sąnarių ligų. Taip, ir nuo uždegimų, nuo laringito, faringito, nuo gripo, peršalimo, nuo visko labai gerai.“
Rasakilos, kurių dekoratyvines formas popiname, o pievinę – rauname lauk, irgi yra kone šventas gydomosiomis savybėmis žolynas. „Tai moterims labai vertinga pribuvėjų žolė, tačiau ja galima gydyti ir skrandžio ligas – pavyzdžiui, gastritą“, – apie rasos lašus gofruotais lapeliais gaudantį žolyną pasakoja Jadvyga ir galiausiai imasi to dešimtuko žolių, kurias kiekvienas turime auginti savo darže kaip lauko vaistinėlę.
1. „Rūta“, – pasako Jadvyga pirmą į akis kritusį žolyną. Rūtomis galima sumuštinius papuošti ir pavalgyti. Rūtų vengti reikėtų nėščiosioms, o padeda jos toms, kurioms... liūdna. „Nuo depresijos“, – paaiškina žolininkė.
2. Mėtos. Ne tik dėl to, kad gardžios ir kvapios, bet ir todėl, kad mažina galvos skausmą, nuovargį, depresiją, ramina pilvo skausmus, reguliuoja svorį.
3. Peletrūnai. Jeigu mėginote susidaiginti iš parduotuvėje nusipirktų sėklų, galėjote ir nusivilti, nes puikų kvapą ir skonį turi tik kulinarinės veislės. „Man moteris viena atnešė, auga labai aukštos, o nei kvapo, nei skonio, – pasakojo Jadvyga ir nurėžė atžalą dovanų: – Peletrūnų geriausia susirasti močiutės ar kaimynės darže, paragauti, o jei patiko – parsivežti namo. Skani žolė, kaip visi kiečiai, veikia raminamai ir gerina virškinimą.“
4. Ketvirtą Jadvyga pamini dar vieną gerai žinomą žolyną: čiobrelį. Ji sako, kad nereikėtų žavėtis pirktiniais, atvežtais iš Italijos, nes Lietuvoje jie apšąla. Gerina virškinimą, mažina skrandžio spazmus, normalizuoja žarnyno mikroflorą, padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, plaučių uždegimu. Gali būti naudojami aromatinėms vonioms, kurios irgi ramina.
5. Juozažolės. „Jos pažįstamos kaip puikus prieskonis, tačiau labai geras vaistas nuo įvairiausių bronchitų. Dar juozažolės pastiprina kitų žolių veikimą“, – beria žinias žolininkė Jadvyga.
6. Pelynai. „Duodavau nuo kirminų, kaip ir bitkrėsles. Vaikams sutrindavau su medum ir suduodavau, – pasakoja Jadvyga ir pasiūlo daržui dar vieną, ne tokį piktą, kartumyną: – Balzamita. Ji karti ir kvapi, tai jos šiek tiek dedama į koldūnus kaip prieskonio arba nuo kirminų, be to, padeda virškinti ir tulžiai nutekėti.“
7. Gelsvės. „Prieskoniams, o jeigu per daug privalgysit, tai gali ir pykinti“, – sako Jadvyga, bet įrašo gelsves į sąrašą dėl jų išskirtinio prieskonio. Šakelė į sriubą ar troškinį, ir visi klaus, kur mokėtės kulinarijos.
8. Gysločiai. Jadvyga nepataria nešti jų į daržą, bet pataria žinoti, kur netoliese auga. „Čia yra siauralapis gyslotis. Jo sėklos padeda esant vidurių užkietėjimui ir padidėjusiam rūgštingumui“, – paaiškina.
9. Snapučiai! Šios kuklios darželio gėlės, pasirodo, yra vaistas kone nuo visų ligų. Jadvyga vardija: „Miškinis. Pats ankstyviausias. Paskui bus pievinis, žydės. Ir paskui pelkinis žydės. Ir visi jie yra vaistiniai. Snapučiai turi rauginių medžiagų. Pavyzdžiui, raudonstiebiai snapučiai labai gerai norinčioms pastoti. O šiaip snapučiai naikina bet kokių ligų pradus. Ir žolė, ir žiedai, ir šakniastiebiai. Rudenį, kai persodinate, niekada neišmeskite, džiovinkite!“ Na, ir pagaliau – dešimtasis numeris!
10. „Va, ką reikėtų turėti – sukatžolių. Žmonės turi kraujospūdį, yra nervingi, jos veikia raminamai ir mažina kraujo spaudimą.
Jadvyga Balvočiūtė, nors ir raganauja tame savo žolių darže, bet pirmiausia ji – profesionali farmacininkė, todėl jos patarimai paremti ne tik amžių patirtimi, bet ir mokslu. O didžiausias laidos „Skinsiu raudoną rožę“ atradimas šiame sode ir... didžiausias nusivylimas buvo smidrai... Tokie išskirtinai sultingi, visiškai nekartūs, nors ir gerokai dideli... Skanūs ne tik jauni ūgliai, bet ir jauni lapeliai. Stiebai jau buvo gero metro aukščio, kai mes jais gardžiavomės. „Paimkim ir suvalgykim. Matot, jis labai storas yra. Aš jį pamačiau apleistame dvare, patvory. Čia yra iš dvaro virtuvės sodelio. Atvežti iš kažkokios Prancūzijos ar iš kur, va, kokie storuliai. Labai gera veislė, – gyrė ir gyrė savo smidrą Jadvyga, bet paprašyta ir jo atgnybti, pasakė: – Ne, atvažiuosi pavasarį!“
Iš Rūtos Janutienės, Palmiros Kelertienės, Aurelijos Aleškevičienės, Janinos Grigutienės ir Ievos Grinevičiūtės sodo darbų vadovo „Keturios vasaros ir ruduo“.
Turinys pirmą kartą publikuotas metų 2018 rugpjūčio 12 dieną.
