Dėkojo už šiltus jausmus
„O Dieve, kiek čia pomidorų. Nešk antrą dubenį!“ – taip savo vyrui Valdemarui džiaugsmingai iš balkono šūkavo Laura Skujienė.
Panevėžietė jau kelerius metus augina balkone pomidorus, bet šiųmetis derlius gerokai pranoko ankstesnius. Tuo labiau sutuoktinius tai džiugino, kad jiedu buvo ką tik parvykę iš kelionės po Angliją.
Dvi dukras užauginę panevėžiečiai keliaudami atšventė 24 metų vedybų sukaktį, išsakė vienas kitam meilės ir padėkos žodžius už drauge praleistą laiką, supratimą, už išsaugotus šiltus jausmus. Net nepamatė, kada prabėgo šitiek metų.
„Dar keliaujant gavau žinutę iš kaimynės, kad skubėtume namo, nes pomidorai noksta“, – juokėsi L.Skujienė.
Kaime gimę ir užaugę sutuoktiniai raudonų ir geltonų pomidorų nuotraukomis pasidalijo su draugais ir sulaukė komentaro: „Žmogų iš žemės gali ištraukti, bet žemės iš žmogaus – niekaip.“
Prašydavo skaniųjų pomidoriukų
„Mudu su Valdemaru esame romantikai iš prigimties. Vasaros vakarais po darbo mėgstame susėsti balkone, aptarti dieną. Bet gyvename mikrorajone, kur daugiabutis šalia daugiabučio – visiems ant akių“, – pasakojo kokybės tyrimų bendrovės vyriausioji redaktorė L.Skujienė.
Keletą metų su vyru „Lietuvos ryto TV“ operatoriumi, buvusiu grupės „Bohema“ muzikantu V.Skuja svarsčiusi, kaip pasislėpti nuo kaimynų, ėmė balkone auginti gėles.
Mintis balkone auginti pomidorus kilo atsitiktinai internete skaitant straipsnį. Pasirodo, yra išvestos pomidorų, agurkų, paprikų specialios veislės, kurioms nereikia nei lysvių kasti, nei dengti šiltnamių.
Viskas, ko reikia šioms daržovėms, tai loveliai su dirvožemiu, vandens ir šiek tiek ekologiškų trąšų. Dar – saikingai saulės ir žmogaus sėkmingos rankos.
V.Skuja į žmonos užmačias balkone auginti pomidorus iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, bet vėliau azartas užkrėtė ir jį. Paragavęs pirmo derliaus, kasryt žmonos prašydavo pietums įdėti „tų skaniųjų pomidoriukų“.
Grąža už įveiktas bėdas?
„Pirmieji metai buvo bandymų. Kitą vasarą užsiauginau jau daugiau daigelių, o tarp augalų įrengėme naktį šviečiančius žibintus. Su vyru laukdavome, kol sutems, kad pasigėrėtume šviečiančiu balkonu“, – pasakojo L.Skujienė.
Kaimynams idėja taip puošti balkoną iš pradžių kėlė šypseną, bet po kelerių metų ir pas juos suspindo naktiniai žiburiukai, ant palangių ėmė augti pavieniai balkonų pomidorai.
„Pernai panevėžiečių derlius buvo labai prastas, nors iš tų pačių daigų giminaitė prisiaugino nemažai pomidorų. O šiemet ir man jie užderėjo, bet – po bėdų, kurias įveikdama pergalvojau gyvenimą, išginiau iš galvos blogas mintis“, – pasakojo L.Skujienė.
Kaip tik pavasarį, kai reikėjo sodinti daigus į lovelius, ji grįžo iš ligoninės po operacijos.
Moteris jau neketino auginti pomidorų, nes turėjo gulėti lovoje, sunkiai nekilnoti. Bet tuomet užsispyrė V.Skuja – paprašė pasodinti daigelių, o sau prisiėmė visus kitus darbus.
„Galbūt derlius – tai savotiška grąža už įveiktą ligą?“ – svarstė L.Skujienė.
Liko kadaroti plikos šaknys
Sodinukus L.Skujienė kasmet augina pati iš parduotuvėse įsigytų sėklų. Specialioje daigykloje su dangčiu ji pasėja sėklų, daigus pikuoja, vėliau persodina į specialius lovelius nestiklintame buto balkone. Paprastai pasilieka apie 25 daigus, nereikalingus atiduoda.
Balkonas – į rytų pusę, saulė po pietų nusisuka, bet šią karštą vasarą šilumos akivaizdžiai pakako.
„Pomidorai yra tokie augalai, kurių taip lengvai nenumarinsi“, – kalbėjo L.Skujienė.
Moteris prisiminė, kaip pernykštę itin lietingą vasarą po stipraus vėjo šuorų liūties įėjo į balkoną ir nustėro: per skyles loveliuose lietus išplovė visas žemes, liko kadaroti plikos pomidorų šaknys.
L.Skujienė į lovelius pribėrė naujų žemių, ir pomidorai toliau kuo puikiausiai augo.
Po kitos audros istorija kartojosi, lietus žemes ir vėl išplovė.
Šiųmetę vasarą panevėžietė pomidorus gausiai laistė. Nelaistysi – ims gelsti, džiūti lapai ir augalai nunyks. Net ir sunokę vaisiai nebus sultingi ir skanūs.
Gausiai palaistyti kuo vėliau vakare – kaip kasdieninis „Tėve mūsų“. Ji išliedavo apie šešis litrus vandens. Jei žinodavo, kad namie nebus, palieti pomidorų ateidavo jauniausioji dukra. Blogiausiu atveju iš namų išvykus ilgesniam laikui įnešdavo lovelius į kambarį.
L.Skujienė įsitikinusi, kad bet kokį augalą, kad ir orchidėjas, kiek-vienas savaip augina. Vis dėlto įstiklintame balkone, einančiame į šiaurę, kur mažai šviesos, derliaus nelabai sulauksi – pomidorams reikia daug šviesos, šilumos, drėgmės ir orui bei vandeniui pralaidžios žemės.
L.Skujienė pasakojo, kad šiais metais iš pradžių prinoko du gražuoliai pomidorai. Sutuoktiniai jų neraškė, norėjo padaryti staigmeną dukrai ir žentui, kai atvyks iš Anglijos, kur jiedu gyvena, kad paragautų pirmųjų vaisių.
Taip ir padarė.
Po to noko trečias, ketvirtas pomidoras... Juos jau skanavo visi iš eilės ir džiaugėsi, kad su pirktiniais jų nėra ko lyginti.
Pirmasis derlius buvo du kilogramai. Pirmus metus auginti pomidorus nelabai pavykdavo. Iš kur tiek užsispyrimo bandyti vėl ir vėl?
L.Skujienė mano, kad su augalais – kaip ir su žmonėmis: kantrybės reikia.
Receptas iš balkone užaugintų pomidorų:
L.Skujienė iš balkone užaugintų pomidorų verda daržovių mišrainę. Ją galima skanauti su kitais patiekalais arba dėti į sriubą.
Iš pradžių aliejuje pakepina svogūnų. Kai šie gražiai pagelsta, deda morkų ir troškina.
Prideda paprikų, cukinijų. Po to – pjaustytų, bet neluptų pomidorų. Kam luobelės nepatinka, gali juos nulupti.
Nededa nei druskos, nei cukraus, nei vandens, o kad troškinys neprisviltų, negaili aliejaus ir kartkartėmis pamaišo. Supilsto į mažus stiklainius.
Darbas užtrunka apie dvi su puse valandos.
