Lapkričio 1 ir 2 dienomis galima pamatyti gausybę į kapines plūstančių žmonių, kurie atvyksta ne tik pagerbti mirusiojo, už jį pasimelsti, uždegti žvakeles, bet tuo pačiu sutvarko apleistą ar retai kada prižiūrimą artimojo kapavietę. Tada Vėlinės gaunasi ne tiek mirusiųjų pagerbimo, kiek tvarkymosi diena. Ne paslaptis, kad kiekvienas norime per šį svarbų minėjimą rasti gražius, prižiūrėtus ir papuoštus kapus. Deja, kartais šie norai prasilenkia su realybe ir atvykus į kapines tenka iš mašinų bagažinių trauktis šluoteles, grėbliukus bei imtis daug laiko ir pastangų reikalaujančių tvarkymosi darbų, kadangi retai aplankomą kapą sutvarkyti pavyksta ne taip greitai.
O jei tokių kapų asmuo turi ne vieną? Na tai ir būna, kad važiuoja kelias dienas iš eilės, kol visus aplanko. Aptvarko, taip ir lieka iki sekančio apsilankymo, kuris galbūt bus tik kitais metais. Tačiau visa tai yra suprantama, nes ką daryti, jei žmogus gyvena visai kitame Lietuvos gale, ar apskritai – užsienyje? Tokiu atveju juk tikrai dažnai neprivažinėsi.
Samdo pagalbininkus
„Per ilgametę kapų tvarkymo praktiką pastebėjau, kad Lietuvoje neprižiūrimų kapaviečių per pastarąjį dešimtmetį beveik nepadaugėjo. Tvarkant kapus tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis, tad galiu pasakyti, kad kapinėse dažniau lankosi senyvo amžiaus asmenys ir jie labai rūpinasi artimųjų kapais: vasarą ant jų gausiai susodintos žydi gėlės, šaltuoju metų laiku būna padėtas koks dirbtinis vainikas, skulptūrėlė.
Tuo tarpu jaunesnės kartos atstovų požiūris į tradicinius ir daug priežiūros reikalaujančius gėlynus keičiasi iš esmės. Kai kurie, neturėdami galimybių patys skirti pakankamai dėmesio kapų priežiūrai, samdo tuo užsiimantį žmogų. Ši paslauga yra gana populiari, ypač tarp ateityje grįžti į tėvynę žadančių emigrantų ir iš tolimesnių regionų į šalies didmiesčius persikėlusių gyventi tautiečių. Tačiau vietoj kapų tvarkymo paslaugų, šiuo metu vis dažniau renkamasi kapą užpilti dekoratyvine skalda, pro kurią neprasiskverbia piktžolės, todėl kapo praktiškai nereikia tvarkyti, užtenka prižiūrėti labai minimaliai. Be to, plati granito skaldos spalvų bei dydžių įvairovė leidžia sukurti daug skirtingų kapo puošimo variantų. Tad žmogus gali pasirinkti jam priimtiniausią puošybos kompoziciją, kuri atrodys gražiai ir tvarkingai ištisus metus“ – pasakoja T.Gulbinas.
Visgi, renkantis tokį kapo sutvarkymo būdą daugelis neįvertina, kad skalda yra laikina – po keleto metų ją rekomenduotina pakeisti. Laikui bėgant ji ima keisti spalvą, joje kaupiasi įvairios spyglių ir medžių lapų liekanos.
Populiarus – trinkelės, granito plokštės
Tikriausiai sutiksite, kad daugelis mūsų stereotipiškai linkę manyti, jog trinkelės tinkamos naudoti išskirtinai namų kiemams ar šaligatviams tiesti. Iš dalies tai yra tiesa – dažniausiai trinkelėmis klojami įvairūs takai norint, kad po jais neželtų piktžolės ir būtų patogu vaikščioti. Trinkelės vertinamos dėl jų patvarumo ir ilgaamžiškumo, todėl taip pat sėkmingai pritaikomos kapų priežiūrai: jomis ne tik grindžiami šalia kapo esantys takai, bet vis dažniau trinkelėmis, kaip puošimo elementu, renkamasi uždengti visą kapą.
Daugelis pradeda vertinti tokio tipo kapo sutvarkymo patogumą ir praktiškumą: kapavietė ne tik ištisus metus atrodo gražiai ir estetiškai, tačiau visiškai nereikalauja jokios priežiūros, trinkelės saugo paminklą nuo apsitaškymo purvu, o svarbiausia – išlieka nepakitę ilgą laiką. Galima sakyti, kad trinkelės yra vienas iš ekonomiškiausių kapų tvarkymo variantų.
„Lietuviai kuo toliau, tuo labiau linkę nepaklusti tradiciškai nusistovėjusioms kapų tvarkymo taisyklėms. Pastebiu, kad kasmet žmonės vis labiau taupo savo laiką ir kitus išteklius, didesnę dalį laisvalaikio nori skirti šeimai, kelionėms ar poilsiui, o ne važiuoti ravėti piktžoles nuo artimųjų kapų. Ir tai nereiškia, kad jų požiūris į mirusį žmogų yra atsainus – anaiptol. Tiesiog tokias tendencijas diktuoja šių dienų gyvenimo sąlygos, ir nieko čia per daug nepakeisi.
Tad dažnas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nori artimojo kapavietę įrengti taip, kad ji būtų praktiška, ilgai tarnautų, o tuo pat metu ir kapo dizainas būtų patrauklus. Todėl vis dažniau nusprendžiama amžino poilsio vietą padengti granitinėmis plokštėmis. Manau, tai – tikrai geras pasirinkimas. Nors plokštės yra šiek tiek brangesnės nei skalda ar trinkelės, tačiau jos gana greitai atsiperka: akmens plokštės pasižymi ilgaamžiškumu, o jų priežiūra itin paprasta – netrunka ilgiau nei dulkių nuvalymas nuo namuose esančio nedidelio paviršiaus.
Granito plokščių praktiškumas išryškėja ir tame, kad jei ateityje iškyla poreikis tame pačiame kape laidoti kitą žmogų, plokštes, jų nepažeidžiant, galima lengvai nuimti bei po to sumontuoti atgal. O taip papuoštas kapas be didelių pastangų ir priežiūros visada atrodys gražiai bei tvarkingai. Taigi pasirinkus šį kapų tvarkymo variantą nauda ir patogumas bus juntami jau netrukus“ – svarsto T. Gulbinas.
Kaip mokė J.V. Gėtė „ar mirties bijosi, ar nebijosi – ji neišvengiamai ateis“. Ir tikriausiai niekas nedrįstų suabejoti jo teisumu?! Taigi, visi mes anksčiau ir vėliau iškeliausime anapilin. Tad kol esame gyvi, gerbkime išėjusius artimuosius ir tinkamai rūpinkimės jų amžinojo poilsio vieta, nes nežinia, kaip greitai kiti turės pasirūpinti mūsiške.
