Anot japoniško sodo vadovės, kai kurių medelių, augančių sode, amžius siekia ir iki 200 metų. „Kaina daugiausia nuo to ir priklauso – kiek skirtingų kartų augino, prižiūrėjo ir puoselėjo medelį“, – pasakojo ji.
Visi japoniško sodo medeliai yra atkeliavę ir pačios Japonijos.
Kininis kadagys. Šis sode augantis medelis – 45 metų amžiaus. G.Maštaraitės teigimu, visų bonsai medelių priežiūra yra paprasta – juos reikėtų laikyti lauke.
„Tai yra ne kambario augalas. Parsinešus jį į kambarį, tik laiko klausimas, kiek jis laiko išbus, iki kol numirs, nes viduje jam yra per sausa. Jie visi turėtų būti laikomis lauke, lauko sąlygomis.
Be to, juos reikėtų kasdien palaistyti. Jeigu lauke lyja, drėgna, tuomet tądien, žinoma, nereikia“, – pasakojo ji.
Anot japoniško sodo vadovės, Kininis kadagys gali lengvai pakelti įvairias lauko sąlygas, net ir didelį šaltį, todėl lietuviškas žiemas jis taip pat turi praleisti lauke.
„Žiemą mes sunešame juos į vieną didelį šiltnamį, kuris yra nešildomas. Gali būti ir labai šalta, iki -35 laipsnių šalčio, bonzai išžiemoja. Sunešame į šiltnamį, apdedame sniegu, jie užšąla lede ir žiemoja.
Jokiu būdu negalima neštis į kambarį – gamtos neapgausi. Tam tikru laiku jis turi miegoti, tam tikru – žydėti. Daugiabutyje galima laikyti balkone“, – patarimais dalijosi G.Maštaraitė.
Taip pat medeliui kiekvienais metais vielučių pagalba reikėtų suteikti tam tikrą formą.
Japoniniai klevai. Jų japoniškame sode galima išvysti bene daugiausiai. G.Maštaraitės teigimu, jie yra vieni gražiausių medelių, nes rudenį jie keičia spalvą ir nusidažo ryškiai raudona spalva. Jų priežiūra yra tokia pati kaip ir Kininio kadagio.
Kuo Japoninis klevas skiriasi nuo lietuviškojo?
„Iš lietuviško klevo nelabai suformuosime bonsai medelį, nes jo lapai beprotiškai dideli. Tai būtų disbalansas. Lapai turi būti nedideli.
Beje, iš bet kokio mylimiausio augalo galite pasidaryti, susiformuoti bonsai: tai gali būti ir svarainis, obelis, kaulenis.
Miške yra labai daug bonsų, tiktai reikia išsikasti, kad apie metus laiko jis adaptuotųsi grunte. Po to galima persikelti į vazoną ir turėti“, – aiškino sodo vadovė.
Azalija – taip pat į sodą atkeliavusi iš Japonijos. Tokių medelių japoniškame sode – bene šimtas, jiems yra vidutiniškai 65 metai. Jų priežiūra šiek tiek skiriasi nuo kitų bonsai medelių.
„Jie taip pat laikomi lauke, bet juos pavasarį, išnešant į lauką, reikėtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes saulėje nudega lapai.
Azalija žydi apie šešias-aštuonias savaites. Jeigu mes norime, kad ji ilgiau žydėtų, karštomis dienomis ją reikia pernešti į šešėlį. Ant vieno medelio būna trijų spalvų žiedai. Atrodo išties įspūdingai“, – tikino G.Maštaraitė.
Baltoji pušis – seniausias sodo bonsai medelis, kuriam yra apie 180 metų.
„Priežiūra tokia pati, kaip ir kitų bonzai medelių – reikia daug laistyti. O tą daryti reikėtų apie 17-18 valandą vakaro, kad iki nakties medelis spėtų ir pakankamai nudžiūti bei neįsimestų įvairios grybinės infekcijos.
Nuo ko prasideda bonzai medelių auginimas? Viskas prasideda nuo šakelės arba sėklos. Ši pušelė yra trejų metų. Vielučių pagalba yra suformuojama šakelių augimo kryptis, duodama forma.
Vielutę reikia nuimti kol ji neįaugo į kamieną. Bonzai medelius reikia kas kelis metus persodinti“, – patarimų negailėjo japoniško sodo vadovė.
