Pačiame centre prie Neries regėdami šabakštynus vilniečiai piktinasi: kodėl taip apsileido miestas? Kad netvarkomos upės krantinės, pastebi ir užsieniečiai.
Tuo metu savivaldybė į netvarką žvelgia filosofiškai. Esą nešienaujami plotai prie Neries, aplinkkelių, gatves skiriančių žaliųjų juostų pasipuošia gėlėmis.
Tokia aplinka tampa savivaldybei gyvybingesnė ir gražesnė, ne tokia sterili. Ir visai nesvarbu, kad tarp gėlių želia piktžolės, invaziniai augalai.
Tokio atsakymo nesitikėjo
Savivaldybei priminęs, kad seniai laikas šienauti Neries krantines, pažymėjęs, kad brūzgynai prie Žaliojo tilto anaiptol nepuošia miesto, Vitoldas Matonis nuo Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus atsakymo net loštelėjo.
Padėkoję už nuomonę valdininkai ėmė aiškinti, kad želdynų šienavimą stengiasi padaryti planingu, gerai apgalvotu ekologiniu ir estetiniu požiūriu pagrįstu procesu, kad miesto aplinka nebūtų sterilizuota iki beviltiško ir negyvo plikumo.
Todėl šlaitai, tarp jų ir Neries krantinės, nebus šienaujami iki rugpjūčio pradžios, kad lauko gėlės subrandintų sėklas.
Valdininkai priminė, kad šienaujant per birželio sausrą būtų pakenkta šlaitų augalijai.
Gamta padovanojo gėlynus?
Užklupus sausrai savivaldybė netgi viešai pasidžiaugė, kad nešienaujant žydi daug laukinių augalų, gyvena vabzdžiai, krantinės nenupliko ir neišdegė kaip ankstesniais metais.
„Todėl galima drąsiai sakyti – šis sprendimas iš tiesų pasiteisino“, – tikino savivaldybės atstovai.
Pasak jų, natūralios, laukinių gėlių pilnos pievos taip pat puikiai puošia Neries pakrantę, o savivaldybės kraštovaizdžio specialistai netgi juokavo, kad tai gamtos padovanoti prabangūs olandiški gėlynai.
Tik kažin ar po birželio sausros tie kraštovaizdžio specialistai nors kartą buvo atėję pasivaikščioti Neries krantine. Nejaugi joje suvešėję uosialapiai klevai jiems taip pat padovanoti gamtos, puikiai saugantys nuo spiginančios saulės?
Bet dešiniajame Neries krante prisipažinimas „Aš tave myliu“, o kairiajame – atsakymas „Ir aš tave“ šiemet nebuvo apsodintas gėlėmis ne dėl sausros.
Savivaldybė tai nusprendė padaryti sąmoningai, nes ruošiasi ilgai lauktai Neries krantinių rekonstrukcijai.
Sutaupyti pinigų nepavyks
Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tinklaraštyje taip pat žavėjosi sprendimu nešienauti Neries krantinių.
„Dar svarstome mažiau šienauti ir aplinkkelius, ir žaliąsias juostas, kad jos irgi suželtų ir sužaliuotų. Tai skatina bioįvairovę ir randasi daugiau augalų rūšių“, – dėstė P.Poderskis.
Tačiau, jo žodžiais, dėl to savivaldybė nesutaupys biudžeto lėšų. Mat prieš rudenį nupjauti vis tiek reikės, kad nesupūtų, o aukštesnės žolės pjovimas brangesnis.
„Sostinei“ savivaldybės atsiųstame komentare žadama, kad Neries krantinių šienavimo darbai kitą savaitę vis dėlto bus pradėti. Nors valdininkai pakrantėse įžvelgia natūralų grožį, žadėjo uosialapių klevų vis dėlto nepalikti.
Šienaujant krantines nepakeičiamas pagalbininkas bus įmonės „Mano aplinka“ įsigytas robotas. Tik kažin ar jis pajėgs įvažiuoti į džiungles?
Kitą vasarą prie Baltojo tilto žaliuos pieva?
Nors pradėti darbai prie Baltojo tilto sustojo, savivaldybė tikina, kad vilniečiai bei miesto svečiai 2020 metų vasarą jau galės poilsiauti ir pramogauti pievoje.
Atnaujinimo darbus apie 8,36 hektaro teritorijoje prie Baltojo tilto savivaldybė pradėjo praėjusį rudenį.
Buvusių aikštynų teritorijoje buvo išmontuoti pasenę įrenginiai, buvę lauko tinklinio aikštynai, riedlenčių parkas bei krepšinio aikštelės, atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir geologiniai tyrimai, išardytos dangos, atlikti žemės darbai, bet darbai sustojo dėl rangovo įmonės „LitCon“ restruktūrizacijos.
