Augalus šeimininkė sodino kuo arčiau tvoros, vėliau įsidrąsino kurti gėlynus. Žinių, kaip turėtų atrodyti išpuoselėti gėlynai ji sėmėsi lankydamasi landšafto dizaino kursuose, konferencijose, ypač daug idėjų pasisėmė aplankiusi gėlynus Olandijoje bei Anglijoje.
Sodybos savininkė pripažįsta – tik įgijus žinių ir apsilankius svetur, sodyba, kurioje pradžioje dėmesį traukė pastatytas autentiškas arklių vežimas ar įkomponuoti vežimo ratai, ėmė keistis.
Čia atsirado gausybė rožių, vienmečių gėlių. Kadangi rožės reikalavo daug dėmesio ir laiko, galiausiai sodybos šeimininkė paliko tik ištvermingiausias ir mėgstamiausias rožes, daugumą jų pakeitė šluotelinėmis hortenzijomis.
Šiuo metu J. Zaiko itin domisi olandiškos bangos stiliaus gėlynais: įvairiomis daugiametėmis gėlėmis ir varpiniais augalais.
Gėlės sodyboje pradeda žydėti jau vasarį ir žiedais džiugina iki pat šalnų. Daugiamečiai augalai keičia vieni kitus. Jų, priešingai nei vienmečių, anot pašnekovės, nereikia kasmet sėti ar pirkti, iškasti.
J. Zaiko dėl hobio lankosi ne tik įvairiausiuose aplinkos kūrimui skirtuose renginiuose, bet jau ir išmoko dirbti ladšafto projektavimui skirta kompiuterine programa. Šiuo metu draugams ar giminėms paprašius netgi parengia aplinkos sutvarkymo projektus.
Netrūksta sodyboje ir spygliuočių bei įvairiausių rūšių krūmų. Vienu metu J. Zaiko pasakojo gėlynus puošusi įvairių rūšių skaldytais akmenimis. Kol augalai buvo maži, vaizdas patiko, šiems išaugus, akmenis nusprendė nurinkti.
Prie tvenkinio netrūksta ir didelių akmenų. Šie, pašnekovės žodžiais, tinkami didelėje erdvėje, bet ir čia turėtų būti dėliojami saikingai.
Šiuo metu, tik prasidėjus rudeniui, sklype žydi šluotelinės hortenzijos, antrąsyk pražydo rožės, ežiuolės, šluoteles leidžia varpiniai augalai. Vienmečių augalų teliko viena rūšis – patagoninės verbenos. Šis metas – jų žydėjimo pikas.
