Rūpestingai prižiūrimoje sodyboje Trakiškių kaime 66 metų Antanas Kisieliauskas su žmona Angele prieš 18 metų įsikūrė, kai iš Vilniaus nutarė grįžti į gimtinę.
„Kai Vilniuje vėjas pūsdavo iš vakarų, nuo Suvalkijos, man kvepėdavo“, – tėviškės ilgesį apibūdino Antanas.
Avilį atvežė neatsiklausęs
Sutuoktiniai netoli Marijampolės esančiame kaime pasistatė namą, sodybą apsodino medžiais ir džiaugėsi bemaž ramiu gyvenimu. Tačiau jį netikėta linkme pasuko vienas Antano bičiulis.
„Atvežęs man savo avilį paklausė: „Kur statyti? Aš dviem mėnesiams išvykstu.“ Nori nenori teko priimti. Mano bitininkavimas tąsyk prasidėjo nuo knygyno, – supirkau visas knygas apie bitininkystę“, – su šypsena pasakojo Antanas, iki tol neturėjęs jokių minčių užsiimti bitėmis.
Pamažu daugėjo avilių, patirtis darėsi vis solidesnė.
Dabar Kiesieliauskai turi šimtą bičių šeimų. Sodybos kieme stovi tik keli aviliai, kiti – pas patikimą ūkininką Vištyčio regioniniame parke. Tose apylinkėse bitėms sveikiau – arti nėra chemikalais purškiamų laukų.
Užuot pirkęs, nupiešė pats
Informacijos apie bitininkystę internete dažnai ieškantis Antanas sykį aptiko skelbimą apie parduodamą dailiais drožiniais puoštą bičių namelį.
„Man jis labai patiko, tik pasirodė per brangus – už jį prašė 320 eurų. Suveikė suvalkietiškas kraujas – nusprendžiau pats pasidaryti per pusę pigiau. Ir pasidariau du“, – juokėsi bitininkas.
Baltais drožiniais padabintą žalią namelį Antanas vadina bendrabučiu, mat jame gyvena trys bičių šeimos. Abu aviliai padaryti senokai, tačiau atrodo lyg nauji.
Šalia jų stovintys kiti aviliai iki praėjusių metų atrodė pernelyg paprastai – nudažyti, ir tiek.
Sulaukė ir užsakymų
Antanas nutarė dekoruoti vieną avilį. Ant fasado akriliniais dažais žaliame fone nupiešė beržus.
„Pasikviečiau ekspertą – žmoną – pažiūrėti. Klausiu: ar gerai? Sako, gerai, – apie pirmojo darbo įvertinimą pasakojo Antanas, niekada nesimokęs piešimo, nežinojęs, ar apskritai tai sugeba. – Vieną naktį sugalvojau, jog reikia išpaišyti ne vieną avilio sieną, o visas, kad būtų paveikslas. Iš karto pavyko, nereikėjo net perdažyti.“
Bitininkas piešė tai, kas šovė į galvą. Ant avilių radosi pievų, kalnų, miškų vaizdai.
Kai savo darbų nuotraukas paskelbė virtualioje erdvėje, iš karto sulaukė susidomėjusių bitininkų prašymų. Kelis dekoruotus avilius Antanas jau pardavė, du užsakymai dar laukia savo eilės.
„Per žiemą padarau apie 10 avilių. Kai kuriuos pasilieku sau, kad pakeisčiau pasenusius.
Iš dekoruotų avilių aš nedarau verslo“, – sakė bitininkas.
Siūlo ir bičių terapiją
Pasiskaitęs internete apie bičių terapiją Antanas sodybos pakraštyje pastatė namelį, kuriame įrengė dvi gulimas vietas. Iš po gultų sklinda malonus ūžesys – po jais apgyvendintos bitės.
Antanas tikino, jog tokioje aplinkoje gulintis žmogus puikiai atsipalaiduoja, atgauna jėgas. Natūralios gamtos aromatą skleidžia bitininko sutuoktinės iš vaško pagamintos žvakės.
„Jei būčiau jaunesnis, tikrai nedirbčiau valdiško darbo, gyvenčiau tik iš ūkio“, – prisipažino Antanas, nors ir jis, ir jo žmona pripažino, kad dabar jie šimtą kartų labiau užsiėmę, nei buvo iki pensijos.
