Menininkė juokauja, kad jei ne namą supantys klevai, kurie užstoja šviesą, būtų įrengtas ištisas botanikos sodas.
G. Turčinskienė pasakojo užaugusi Tauragėje, individualiame name, todėl žemės darbai jos negąsdino. Iš gimtinės į menininkės puoselėjamą kiemą atkeliavo tuja, iš miško – kadagių, iš turgaus rožių ir kitų – vienmečių ir daugiamečių – gėlių, kasmet susodinamų taip, jog žydėtų viena paskui kitą. Vienos menininkės mylimiausių – šiuo metu itin populiarios hortenzijos. Beje, hortenzija – brangiausia menininkės įsigyta gėlė, kuri žiedais džiugina iki šiol.
Tiesa, yra tokių įnoringų gėlių, kurios kieme kad ir puoselėjamos neauga. Pavyzdžiui, kosmėjos su itin vešliais lapais, bet kukliais žiedais.
Menininkė pasakojo pati ravinti gėlynus, pjaunanti žolę, renkanti konkorėžius, formuojanti krūmus – darbas jai kaip meditacija. Kuo daugiau žemės ploto vilnietė stengiasi apsodinti miško samanomis.
G. Turčinskienės kiemas išsiskiria sustatytomis ir ant medžių sukabintomis dekoracijomis iš bambukų, sutvirtintų viela, ir nupurkštų dažais. Dar viena dekoracija pagaminta iš eglės šakų, taip pat tiesiog iš pagalių, vilnietė kuria puokštes iš džiovintų augalų.
Dailininkės puoselėjamame kieme dėmesį akreipia iš žabų pagaminta varna ir kiti paukščiai, taip pat iš tūkstančio kokteilinių šiaudelių pagaminti kabantys sodai. G. Turčinskienės kiemą puošia ne tik įvairios dekoracijos, bet ir pačios iš dėžių sukonstruoti lauko baldai.
Menininkė juokauja, kad jos gėlyne būna įvairiausių pokyčių: pavyzdžiui, vienais metais vyravo geltonai dažytos kėdės, šakos, geltonų spalvų žiedai.
Būna atvejų, kuomet parsinešusi naują augalą, ieško, kur jį įterpti, tuomet vietas pakeičia dar keletas.
Dauguma kaimynų ir praeivių jau žino, kas puoselėja aplinką, mat vilnietę nuolat mato dirbančią.
Paklausta, ar augina tradicinių augalų, pašnekovė aprodė piliarožes, rūtas, bijūnus. Mielai augintų ir dar daugiau augalų, tik gruntas ir pavėsis tinka ne visiems.
