Kalėdų eglutės dekoras: tada ir dabar

Artėjant šventėms, nejučiomis pradedame svarstyti, kokią eglutę pirksime ir kaip ją dekoruosime, tačiau retas žino kaip ir iš kur Lietuvoje atsirado jos puošimo tradicijos, kaip jos kito.

Šiais metais madinga žaisliukų gausa, o pagrindinė taisyklė – pasirinkite vieną stilių ir naudokite tarpusavyje derančias puošmenas.
Šiais metais madinga žaisliukų gausa, o pagrindinė taisyklė – pasirinkite vieną stilių ir naudokite tarpusavyje derančias puošmenas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 28, 2019, 11:12 AM, atnaujinta Nov 28, 2019, 11:14 AM

Kad gražios tradicijos išliktų ir jas būtų lengviau derinti su naujomis tendencijomis – istorinėmis žiniomis apie pirmąsias išpuoštas Kalėdų eglutes Lietuvoje pasidalino etnologas Libertas Klimka, o prekybos centro „Senukai“ kalėdinių prekių specialistė Ieva Matiukaitė papasakojo apie tai, kas madinga mūsų dienomis.

Išpuošta eglutė buvo prabangos ženklas

Pasak etnologo, Lietuvos raštuose Kalėdų eglutė pirmą kartą paminėta 1853 metais: „Kalėdinė eglutė į mūsų kraštą atkeliavo per didikų rūmus bei dvarus. Lietuvoje pirmasis ją savo dienoraštyje aprašė tuo metu dar būsimas poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas, išpuoštą eglutę pirmą kartą pamatęs caro valdininko-vachmistro namuose Vainute“.

Anot L. Klimkos, eglutės puošimo paprotys lengvai prigijo mūsų tautos kultūroje, kadangi eglė lietuvio sąmonėje turi savo mitologemą. Nuo seno įvairiose pasakose eglė vaizduojama įdvasinta – kaip užuovėja paukščiams ar netgi pasaulio modelio ašis, laikanti dangų. „Ją matome pavaizduotą buities daiktų tradicinėje puošyboje, velykinių margučių, mezginių ir audinių raštuose“, – sakė etnologas.

L. Klimka taip pat papasakojo, kad Pirmojo pasaulinio karo metu kalėdinę eglutę Lietuvoje pasipuošdavo vokiečių kariai, išsiilgę gimtųjų namų. O į savo šventes prie eglutės pakviesdavo ir kaimo vaikus.

„Lietuvai tapus nepriklausoma, Švietimo ministerija išplatino aplinkraštį, raginantį eglutes kaip bendraeuropinę tradiciją rengti mokyklose, o netrukus ji vaikus džiugino ir namuose. Kaimo pirkiose mažą eglutę pakabindavo prie balkio greta tradicinio iš šiaudelių sunarstyto „sodo“, –sakė L. Klimka.

Lietuviškų tradicijų ekspertas papasakojo, kad pirmosios kalėdinės dovanėlės buvo viso labo saldainiai nuo eglutės šakelių: „Nusirinkti juos buvo leidžiama per Tris Karalius, nurėdant eglutę. Tačiau iki tos dienos iš saldainių dažnai būdavo belikę tik spalvoti popierėliai.“

Pasak etnologo, tų laikų gražiausios Kalėdų eglutės puošmenos namuose buvo vaikų rankų darbo karpinukai, šiaudinukai ar su mama iškepti spalvingi meduoliai.

Šiuolaikinių eglučių dekoro tendencijos

Pasak „Senukų“ kalėdinių prekių specialistės Ievos Matiukaitės, gerokai padidėjus kalėdinių žaisliukų įvairovei, ilgainiui imta kalbėti apie konkrečiai Kalėdų dekoracijoms skirtų stilių kūrimą, jų derinimą prie interjero. O tam, kad vartotojai galėtų susipažinti su naujausiomis kalėdinių dekoracijų madomis – organizuojamos pasaulinio lygio parodos, kasmet sutraukiančios gausų būrį dizainerių, prekybos sektoriaus atstovų.

I. Matiukaitės teigimu, šiais metais šalia populiarumo neprarandančių raudonos, žalios ir aukso spalvos kalėdinių dekoracijų, spalvų top‘uose vyrauja ir įvairūs mėlynos, pilkos, baltos spalvos eglutės žaisliukai, taip pat gamtos spalvų Kalėdas sukuriantys rudi, vario bei perlo spalvos papuošimai. Pozicijų neapleidžia ir romantiškas puošimo stilius su gausiai naudojamais sidabrinės, rožinės bei purpuro spalvos žaisliukais. Vis dar populiaru eglutes puošti ir natūraliais elementais – kankorėžiais, mediniais žaisliukais.

Apskirtai kalbant, šiais metais madinga žaisliukų gausa, o pagrindinė taisyklė, kurios derėtų laikytis dekoruojant žaliaskarę – pasirinkti vieną stilių ir naudoti tarpusavyje derančias puošmenas.

„Senukų“ specialistės teigimu, praėjusių metų pardavimų duomenys rodo, jog klientai ne tik gražiausioms metų šventėms pradeda ruoštis vis anksčiau, bet ir išleidžia joms daugiau. „Stebime tendenciją, jog vis labiau populiarėja ne tik prabangūs eglutės žaisliukų rinkiniai, bet ir premium klasės kalėdiniai kėniai“, – komentuoja I. Matiukaitė.

Anot jos, populiarumą išlaiko ir eglutės vazonuose. Jos klientams patinka dėl galimybės žaliaskarę persodinti savo namų ar sodybos kieme. Be to, tinkamai laistomos, jos nėra linkusios byrėti.

„Gyvos eglutės yra tradicija, kuri niekada nepraranda savo populiarumo. Tuo tarpu stipriai išaugę dirbtinių eglučių pardavimai leidžia daryti prielaidą, kad pirkėjai pinigus taip pat linkę investuoti ir į ilgaamžes, aukštos kokybės egles, kurios nereikalauja papildomos priežiūros“, – linkėdama jaukių švenčių įžvalgomis pasidalino „Senukų“ kalėdinių prekių ekspertė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.