Tokius duomenis atskleidė startuolio „Saugo“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Nerekomenduoja perkant pigius daiktus
Pasak vieno iš startuolio įkūrėjų Jono Čeponio, iš tiesų, yra vienintelis atvejis, kai pratęsta garantija neapsimoka.
„Pavyzdžiui, jeigu perkate pigų daiktą, įprastai net neturėsite galimybės pratęsti jo garantijos, nes tokia paslauga tiesiog nebus teikiama. Mes net nerekomenduojame pratęsti garantijos pirkiniui, kurio vertė mažesnė nei 100 EUR“, – sako jis.
Visais kitais atvejais pratęsti garantiją verta, nes ji praktiškai visuomet kainuoja pigiau nei sugedusio daikto remontas.
„Pratęsti garantinį laikotarpį aktualiausia tuomet, kai įsigyjama didesnės vertės buitinė technika, TV, kiti elektronikos prietaisai. Pavyzdžiui, perkate skalbimo mašiną, kuri kainuoja 400 eurų. Jai sugedus po garantinio laikotarpio, smulkių gedimų remontas kainuotų 50-100 eurų, taip pat prisidėtų apie 30 eurų transportavimo išlaidos, o jeigu gedimai rimtesni, reikėtų įskaičiuoti ir dalių kainą.
Tai patvirtina ir apklausos duomenys. 40 proc. gyventojų visgi būtų linkę pratęsti garantiją, nes daiktui sugedus, sutaupytų lėšų jo remontui, o 20 proc. tiki, kad pati garantija kainuoja pigiau nei remontas.
Pratęstų garantiją, jei daiktui nesugedus atgautų pinigus
Apklausa taip pat atskleidė, kad dar apie 20 proc. gyventojų nėra linkę pratęsti garantijos, nes mano, jog įprastai daiktai tarnauja ilgiau nei nurodyta gamintojo garantijoje. Kitaip tariant, vyrauja nuomonė, kad jei daiktas lieka sveikas, pinigai už pratęstą garantiją yra tiesiog prarandami.
„Apibendrinant visas priežastis, paaiškinančias, kodėl žmonės nesirinktų pratęstos garantijos, galima daryti išvadą, kad dauguma bando įvertinti daikto sugedimo riziką ir suprasti, ar kaina, kurią moka už pratęstą garantiją, yra adekvati pirkinio kainai. Kitaip tariant, vertinama, ar ilgesnis garantinis laikotarpis apsimoka, ar ne. Būtent į tai atsižvelgėme kurdami startuolį ir pasiūlydami galimybę žmonėms susigrąžinti dalį sumokėtos sumos, jeigu daiktas nesugenda“, – teigia J. Čeponis.
Tai patvirtina ir tyrimo duomenys. 40 proc. gyventojų, kurie nebūtų linkę pratęsti garantijos, paklausti ar pakeistų nuomonę, jei dalis sumokėtos sumos, daiktui nesugedus, jiems būtų grąžinta, atsakė teigiamai.
Pinigų grąžinimo kriterijus aktualiausias pasirodė jaunesniems respondentams. Gavę galimybę susigrąžinti dalį sumos, nuomonės apie pratęstą garantiją dažniausiai nekeistų vyriausi (60 m. ir daugiau) gyventojai.
Pratęsti garantiją labiau linkę jaunesni gyventojai
Apibendrinant tyrimo duomenis, apskritai pratęsti garantiją labiau linkę jaunesni (18-49 m.) gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir aukštas pajamas.
Tačiau įdomu tai, kad tarp jauniausių (iki 29 m.) gyventojų nemaža dalis (15 proc.) teigė, jog sugedus daiktui, labiau būtų linkę jį iškart pakeisti nauju nei pratęsti garantinį laikotarpį. Tad galima daryti prielaidą, kad tvarumo tendencijos Lietuvoje dar nėra itin populiarios.
Tyrimo duomenimis, tarp gyventojų, kurie nebūtų linkę pratęsti garantijos – didesnė dalis vyresnių (virš 50 m.) gyventojų, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir gaunančių 201-400 EUR pajamas vienam šeimos nariui.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2019 m. lapkričio mėnesį. Jos metu tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1000 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.
