Klaipėdietė senjorė Elena vartydama buto sąskaitas už šildymą lygina, kiek kainavo 90 kvadratų buto šildymas sausį pernai ir šiemet: „ 2019-ųjų pradžioje mokėjau 98 eurus, o dabar 33. Matot, koks skirtumas. Na, maloniau būt buvusi tikra žiema, su daug sniego, bet kad mokėti mažiau reikia, tai yra gerai“.
Šilumininkai susumavo, rekordiškai šiltą žiemą sutaupė ne tik klaipėdietė Elena – sąskaitos už šildymą buvo mažesnės visoje Lietuvoje.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius patvirtino, kad kainos už šildymą svyruoja maždaug 10-20 procentų mažiau nei buvo pernai. Išskyrus gal Kauną, kuris ypatingai sumažino šilumos kainas ir sąskaitas, beveik trečdaliu. „Nes čia yra jų kainodaros reikalai, jie grąžina anksčiau surinktas lėšas“, – patikslino V.Lukoševičius.
Mažesnės sąskaitos ne tik dėl šiltos žiemos
Didžiausios sąskaitos už šildymą šią žiemą buvo siunčiamos į Biržus, Nemenčinę, Kelmę.
Mažiausiai už šilumą mokėjo Utenos, Šilutės, Vilniaus daugiabučių namų gyventojai. Sostinėje gyventojai apskritai gauna penktadaliu mažesnes sąskaitas.
Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas pridūrė, kad Justiniškių mikrorajono vieno Taikos gatvėje daugiabučio gyventojai mokėjo apie 77 eurus, šiais metais tas pats daugiabutis moka truputį daugiau – virš 50 eurų. Automatiškai jų vartojimas sumažėjo.
Šilumininkai aiškina, jog už šildymą gyventojai moka mažiau ne tik dėl šiltos žiemos, bet ir dėl atpigusio biokuro. Daugelyje šalies katilinių – tai pagrindinis kuras.
V. Lukoševičius teigė, jog biokuras kaip niekada buvo pigus, ir ne tik rudenį, bet ir visą žiemą išsilaikė todėl, kad rinkoje yra jo perteklius. „Tai susiję su tuo, kad mums reikia mažiau dujų, kurios gerokai brangesnės“, – patikslino Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Druskos sandėliai iki šiol pilni
Kadangi sniego Lietuvos gyventojai šią žiemą beveik nematė, sutaupė ir kelininkai.
Statybos ir kelių priežiūros departamento direktorius Petras Dzervus sakė, jog
nuo sezono pradžios išbarstyta 22 tūkstančiai tonų druskos, o pernai per visą sezoną – 125 tūkstančiai tonų. Turint galvoje, kad dabar jau kovas, skirtumas yra išties akivaizdus.
„Tokios žiemos neprisimenu ir net gi mano kolegos, kurie sulaukė garbingos pensijos, nieks neprisimena tokio neįprasto sezono“, – pridūrė P.Dzervus.
Žada rekordinį derlių
Klimatologai teigia, jog visi trys šios žiemos mėnesiai stebino aukšta temperatūra, o sausis buvo 6 laipsniais šiltesnis ir viršijo visų laikų temperatūros rekordus. Pirmam pavasario mėnesiui prognozės taip pat panašios.
Klimatologė Viktorija Mačiulytė sako, kad galima
tikėtis ir vėsesnių orų, atšalimų. Bet kol kas prognozuojama, kad bent jau kovo mėnuo turėtų būti pagal oro temperatūrą šiltesnis nei įprasta mūsų sąlygoms, tai apie 2-2,5 laipsnio šilčiau nei įprastai ir kritulių kiekis didesnis turėtų būti.
Neįprastai šilti orai, anot žemės ūkio specialistų, pradžiugins ir Lietuvos žemdirbius. Jeigu gamta neiškrės netikėtumų, žadamas rekordiškai didelis derlius.
