„Puikus laikas genėti vaismedžius ir vaiskrūmius, susitvarkyti gėlynus. Nukarpyti senus stagarus, išravėti jau pradėjusias kelti galvas nepageidaujamas žoles, persodinti vieną ar kitą augalą ar net pasidauginti jį padalijus kerą“, – pataria Vaiva.
O galbūt pabandyti ir iš esmės keisti kiemą, ko anksčiau neprisiruošdavome dėl laiko stokos?
Nors visgi specialistė tokius planavimo darbus labiau rekomenduoja atlikti rudenį arba žiemą, tačiau tiks ir karantino laikas. Nes išties turime laiko pagalvoti ir atsakyti sau į klausimus: kas nepatinka kieme ir ko jame trūksta.
O tada imtis paieškų – gražių aplinkos nuotraukų internete ir žurnaluose. „Prieš pradedant permainas, labai svarbu išsigryninti, kas pačiam labiausiai patinka – griežtos ar švelnesnės linijos, baltos ar margos spalvos, daug ar mažai, gal kažką nedžiuginančio sklype norėtųsi paslėpti. Tada galima ant popieriaus lapo tiesiog improvizuoti, papaišyti, kas kur kieme galėtų atsirasti“, – pataria Vaiva.
Yra du variantai pertvarkyti aplinką.
Pirmas: tiesiog sukeičiame keletą augalų vietomis, galbūt kažkurio krūmo pagalba pakeičiame bendrą kiemo spalviškumą, antras, sudėtingesnis: norisi kažko daugiau, bet štai nežinome nuo ko pradėti.
„Tuomet jokiais būdais lyg išdegusiomis akimis nepulkite į augalų prekyvietes, nes tikrai įsigysite ne tai ko reikia, – šypsosi Vaiva. – Būtų idealiausia pasikviesti šio reikalo žinovą, gal tokį žmogų jums kas nors yra rekomendavęs, o gal matėte pas bičiulius gražiai sutvarkytą kiemą ir sužinojote, kas jam talkino. Galiu garantuoti, kad vos susitikę su kraštovaizdžio specialistu jau per pirmas tris sekundes suprasite, ar dirbsite kartu ar ne. Iškart taps aišku, ar sutampa jūsų vizijos“. Jei užsakovas ir specialistas žiūri viena kryptimi, šimtu procentu rezultatas bus puikus.
Žinoma, taip pat svarbu aiškiai sudėlioti savo lūkesčius bei suskaičiuoti finansines galimybes. Būna, kad užsakovai susierzina, jei, tarkime, sklype pasodinta 5 metrų pušis per pirmus dvejus metus numeta daug spyglių – žmonės pyksta, mat tai nepigiai jiems atsiėjo, o štai, kad sutartyje tai numatyta, jie neperskaitė. Nes būtent persodinto didelio augalo toks ir yra natūralus prigijimo procesas.
Arba laistymas – taip pat sutartyje aiškiai apibrėžtas – pavyzdžiui, kartą per savaitę. Rekomendacijų reikia laikytis, o ne vėliau purkštauti dėl vystančių grožybių jei jos buvo laistomos tik tada, kai prisiminta.
Kiek reikia investicijų, įrengiant, sakykime, kuklų 3 arų plotą?
„Tai nuo daug ko priklauso. Galima skaičiuoti vejos, automatines laistymo sistemos įrengimą, takelių klojimą, gėlynų formavimą... Su kolegomis kažkada suskaičiavome, jog vienas aras gali atsieiti ir 3 tūkst. eurų. Bet darbštus ir sumanus šeimininkas šią sumą gali kelis kartus sumažinti. Pavyzdžiui, augalų manai su kaimynais. Tik čia taip pat svarbu neperlenki lazdos“, – įspėja pašnekovė. Ji primygtinai siūlo nepiršti savo nuomonės kitiems, tačiau kartu pataria ir nebijoti pasakyti, kad vienas ar kitas jums siūlomas augalas nepatinka.
„Čia dovanojam arkliui verta pažiūrėti į dantis, net jei tai gali atsiliepti ir jūsų kaimyniškiems santykiams“, – kvatoja specialistė.
Žmonės, kuriems augalai nėra vien tik interjero detalė puikiai supras Vaivą, kuri teigia, kad augalų kaita kieme yra pats natūraliausias veiksmas. Taip, bendrus augalų aprašymus nesunkiai galima rasti įvairiose feisbuko platformose, augintojų forumuose, tačiau skirtingų augalų charakterį pažinsi tik jį augindamas. Nes jį lemia ne viena aplinkybė.
Būna, lyg ir teisingai pasodintas, puoselėtas, bet augalas ima ožiuotis, jis skursta. Pasirodo, kad jis tiesiog nepakenčia šalia augančių ir labiau už jį dominuojančių kaimynų. Norite tokį augalą pradžiuginti, teks jį persodinti. Juolab, kad dabar puikus metas pernešti augalus į kitas vietas.
Tiesa, prieš iškasant juos, nepamirškite gerai prilieti vandens, pasodinus – taip pat. Nebijokite, jei atrodys, jog gruntas jau pakankamai šlapias, liejama tam, kad išstumti oro burbulus, kurie trukdo tobulam augalo prigijimui.
„Pastebiu, jog pastaruoju metu vis daugiau žmonių nori turėti ir nedidelį daržą, kur galėtų užsiauginti daržovių. Gerai ir vietoje suformuotos lysvės tikrai nesugadins kiemo vaizdo. Kai vietos nedaug, o norisi visko – ir gėlių, ir vaisių, ir daržovių, tada viską reikia tiesiog gražiai suderini.
Pavyzdžiui, mano gėlyno dengiamąjame sluoksnyje auga žemuogės, aišku jos veda mažiau uogų, nes ten joms nepakanka saulės, bet jos vis tiek kažkaip auga ir piktžolėms neleidžia prasibrauti į gėlyną, o ir vieną kitą uogą nusiskiname“, – pasakojo žinovė.
Populiariausias „maistas“ iš lysvių tas, kurį lengviausiai ir anksčiausiai galima užsiauginti: ridikai, salotos, krapai, svogūnų laiškai, petražolės, gražgarstės, špinatai, vėliau – agurkai ir pomidorai.
Augalai, pagal Vaivą, kurie niekada nenuvilia?
Save labiau natūralistinių gėlynų mylėtojams priskirianti moteris sako, jog jai labiausiai patinka gėlynai, kurie per kelis sezonus susiveja į vieną visumą ir pradeda „dirbti“ savarankiškai, žmogui belieka tam netrukdyti, prireikia tik minimalaus įsikišimo.
Todėl ji ypač mėgsta augalus, kurie gerai auga saulėkaitoje, o esant reikalui – ir pavėsyje, kurie mėgsta drėgmę, bet geba prisiderinti net jei negauna papildomo liejimo. Žinoma, tokios sąlygos lemia ir augalo išvaizdą, bet pas Vaivą gėlynuose jie ištreniruoti, prie visko pripranta.
Jos mėgiamiausi: šluotelinės hortenzijos, jazminai, alyvos, putinai, lanksvos, sedulos. Žoliniai daugiamečiai augalai: katžolės, snapučiai, astrai, raudoklės, veronikūnai, dauguma varpinių daugiamečių žolių.
Trys kertiniai patarimai pirmokams?
Nebijot nežinoti ir drąsiai klausti. Nebijoti suklysti, nes šioje srityje eksperimentai niekada nesibaigia ir jie ne visi būna sėkmingi, tačiau tai nereiškia, jog esate niekam tikę ir „tai“ ne jums.
Įsidėmėkite: augalų akcijos ne visada reiškia gėrį ir taupumą.
„Dar vienas patarimas, asmeniškai nuo manęs, keliaukite, skaitykite, mokykitės ir tarkitės su bendraminčiais“, – sako jau penkto – architekto diplomo siekianti vilnietė. Aplinkotyros, ekologijos, grafinio dizaino bei padedogo aukštojo mokslo diplomai jos aplanke jau yra.
