Tik prieš kelis mėnesius savivaldybė už mokesčių mokėtojų pinigus sutvarkė buvusią garažų teritoriją Karoliniškėse, ir atsirado nauja piktžaizdė Justiniškėse.
Automobilių griaučiai ir detalės, senos padangos, statinės, kuriose nežinia kokie skysčiai, statybinės atliekos ir seni langai.
Šalia metalinių garažų Pumpėnų gatvėje akis bado kalnai visokio šlamšto.
Susirašinėjo kone metus
Kai metų pradžioje Jurgita Jurevičiūtė paskelbė viešą kreipimąsi dėl panašios problemos Karoliniškėse, savivaldybė reagavo žaibiškai.
Iš buvusios metalinių garažų teritorijos Sietyno gatvėje išvežta 664 tonos šiukšlių, už šiuos darbus iš miesto biudžeto atseikėta net 123 tūkst. eurų.
Tiesa, ten vėl galima pastebėti išmestų atliekų.
Tuo metu užterštą garažų teritoriją Pumpėnų gatvėje savivaldybė ruošiasi tvarkyti tik karantinui pasibaigus. Kodėl negalima tvarkytis jo metu – nežinia.
Kita vertus, Karoliniškėse gyvenančios J.Jurevičiūtės patirtis rodo, kad šiukšlynai akimirksniu netvarkomi.
Vilnietė beveik metus susirašinėjo su biurokratais siekdama, kad būtų iškuopti atliekų kalnai Sietyno gatvėje.
Siūlė pačiam pasidarbuoti
Justiniškėse gyvenantis poetas Antanas A.Jonynas pasivaikščiojo po garažų teritoriją Pumpėnų gatvėje ir paskelbė bauginančias nuotraukas.
„Bjauresnės vietos nemačiau. Aišku, pasivaikščiojimams ji visai netinka. Bet aplink namus visur apeinu“, – pasakojo poetas.
Jis nesutiko, kad teršėjai yra vien garažų savininkai. Mat tarp automobilių detalių galima pastebėti ir didelių blokų, plytgalių kalnų. Jie tikrai ne iš garažų.
Be to, įvažiavimas į garažus yra kitoje vietoje.
Pumpėnų gatvėje yra ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė. Gali būti, kad kai kurie vilniečiai šiukšles garažų teritorijoje išvertė, kai jų nepriėmė į šią aikštelę.
Nuotraukas paskelbęs A.A.Jonynas sulaukė pasiūlymo pasiimti maišą ir pačiam eiti rinkti šiukšlių. „Nei aš, nei kitas žmogelis betono blokų tikrai nesurinks. Ten jau reikia technikos“, – atsiduso žinomas vilnietis.
Anot jo, bėda yra ta, kad žmonės įprato atsikratyti savo problemų lengviausiu būdu. „Nebėra jokios atsakomybės.
Aišku, jeigu jo kieme tiek šiukšlių kas išverstų, pasipiktintų“, – svarstė poetas.
Ne bauda, o premija
Savivaldybės užsakymu sausio pabaigoje įmonė „Grinda“ metalinių garažų teritoriją Karoliniškėse tvarkė visą savaitę.
Prieš tai kreipimąsi dėl užterštos teritorijos paskelbusi vilnietė J.Jurevičiūtė pasakojo, kad kai 2004 metais apsigyveno bute su vaizdu į metalinių garažų jūrą – buvo žadama, jog greitai jos neliks. Taip, tiesiant Vakarinį aplinkkelį metalinių garažų sumažėjo. Bet, J.Jurevičiūtės žodžiais, išlindo kita blogybė – pradėjo formuotis Karoliniškių sąvartynas.
Vietas, kur nebeliko garažų, jų duobes užkariavo padangos, sendaikčiai ir šiukšlės.
Visa, kas nereikalinga, buvo čia nešama iš dar likusių garažų, aplinkinių ir tolimesnių namų.
Kad teritorija būtų sutvarkyta, J.Jurevičiūtei teko ilgai susirašinėti su biurokratais. Ji praėjusių metų balandį išsiuntė pranešimą su nuotraukomis Aplinkos apsaugos departamentui.
Maždaug tuo pat metu vilnietė paskelbė pranešimą ir savivaldybės platformoje, kurioje registruojamos įvairios miesto problemos.
Birželį ji sulaukė pirmo atsakymo. Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad inspektoriai aplankė teritoriją, bet, jų žodžiais, atliekų darytojų nenustatė. Todėl aplinkosaugininkai paprašė savivaldybės sutvarkyti teritoriją.
Tuo metu savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius informavo, kad savivaldybė tvarko ir prižiūri tik miesto bendrojo naudojimo teritorijas.
„Jei yra suformuotas sklypas, už jo tvarkymą atsakingas sklypo savininkas ar kitoks jo valdytojas“, – aiškino valdininkai.
Išsiaiškinę, kas yra sklypų Sietyno gatvėje savininkai, jie grasino apdalinti teršėjus iki 600 eurų baudomis.
J.Jurevičiūtė dalijosi ir susirašinėjimo įspūdžiais: „Labiausiai šiame rašte man patiko vieta apie baudos dydį. Pasižiūrėjus į šiukšlyno mastą 600 eurų yra ne bauda, o premija.“
Naujų atsakymų dar laukia
Vėliau savivaldybė ir Karoliniškių seniūnija J.Jurevičiūtę tikino, jog deda pastangas, kad apšnerkšta teritorija artimiausiu metu būtų sutvarkyta.
Savivaldybėje buvo sukurta darbo grupė ilgu pavadinimu – metalinių garažų nukėlimo teritorijos, esančios valstybinėje žemėje, tvarkymo problemoms spręsti.
Šių metų sausį J.Jurevičiūtė nutarė pasidomėti ir dėl metalinių garažų nukėlimo. Ji gavo atsakymą, kad visa medžiaga perduota savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
„Naujas žaidėjas! Viešosios tvarkos skyriaus atsakymas mane daugiau nei nustebino: „Yra surinkta medžiaga ir ruošiama perduoti į Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrį minėtą sklypą įtraukti į sąrašą tų, kuriems didinamas žemės mokestis“, – pasakojo J.Jurevičiūtė.
Jos žodžiais, tai gerai, tačiau ar šiukšlės išsivalys, jei padidinsime mokesčius? Ar žemės savininkas sumokėjo skirtą baudą? Jei sumokėjo tuos 600 eurų, kiek kvadratinių metrų šio sąvartyno buvo sutvarkyta už juos?
J.Jurevičiūtė atsakymų į šiuos klausimus nesulaukė.
Kitą dieną pradėjo dirbti
J.Jurevičiūtė įsitikino, kad ilgas susirašinėjimas naudos davė nedaug.
Tačiau paskelbus apšnerkštos garažų teritorijos nuotraukas, kai ši vietovė interneto platybėse buvo praminta Karoliniškių sąvartynu, reikalai pajudėjo.
Jau kitą dieną garažų teritorijoje pasirodė ryškiaspalvius kombinezonus vilkintys „Grindos“ darbininkai ir pradėjo rinkti padangas, automobilių detales.
Švarinimosi akcija nukeliama į rudenį
Balandį paprastai rengta aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ dėl karantino šiemet perkelta į rugsėjį.
„Planuojame, kad tokia talka, prie kurios esame pripratę, bus rudenį“, – sakė „Darom“ projektų vadovė Ina Ingelevič. Visuotinė talka Lietuvoje vyks rugsėjo 19 dieną, kai rengiama ir pasaulinė akcija „Darom“.
Tą dieną pasaulinėje aplinkos tvarkymo akcijoje dalyvauja per 180 valstybių. Šiuo metu „Darom“ pradeda naują didelį projektą „Darom iki galo. Išvalom visą Lietuvą!“
„Turime įsidiegę mobiliąją programėlę ir kviečiame žmones žymėti šiukšlinas vietas – atsiųsti mums tuos duomenis, tada jie atsiras interaktyviame žemėlapyje. Dvejų metų projekto tikslas – nustatyti kuo daugiau taškų, apimti visą Lietuvos teritoriją“, – sakė I.Ingelevič.
Rudenį bus įdiegta nauja programėlės funkcija – registruotis ir tvarkyti konkrečią žemėlapyje pažymėtą užterštą teritoriją.
„Turėsime gamtos patrulių komandas. Jos tikrins, ar sutvarkytoje vietoje neatsirado vėl šiukšlių. Jeigu atsiranda, jas bus lengviau sutvarkyti iš karto, nelaukiant nieko“, – teigė I.Ingelevič.
Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ Lietuvoje rengiama nuo 2008 metų. Pernai joje dalyvavo apie 100 tūkst., 2018 metais – apie 130 tūkst. žmonių, surinkta atitinkamai 1000 ir 1300 tonų atliekų.
