Panevėžyje apsilankiusi „Lietuvos ryto televizijos“ reporterė Kristina Ragauskienė pakalbino kapinėse sutiktą panevėžietę Elvyrą, kuri sūnaus kapą lanko kartą per savaitę. Moteris stengiasi, kad ant sūnaus kapo nevystų gėlės, kapavietė kruopščiai prižiūrima. „Dabar po lietaus darbo truputį mažiau, bet, kai būna sausa, jo būna daugiau, aplinkui reikia visur apšluoti“, – pasakojo moteris.
Tačiau čia pat galima išvysti ir visai kitokį vaizdą – žole ir krūmais apžėlusius kapus. Nežinant ir nesuprastum, kad čia palaidoti žmonės. Panevėžietis Gintautas teigė, jog nėra matęs, kad čia kas būtų ar ateitų, kapas apleistas, taip ir stovi krūmais apaugęs.
Apleistų kapaviečių vien Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse priskaičiuojama apie pusę tūkstančio. Speciali komisija kelis kartus per metus kapavietes tikrina, kaskart atnaujinamas neprižiūrimų kapaviečių sąrašas. Į jį įtraukiamos kapavietės, nelankytos ir neprižiūrimos daugiau nei metus.
Apleistas kapavietes komisija pasiūlė ženklinti specialiomis lentelėmis, esą jos turėtų paraginti šeimininkus tinkamai prižiūrėti laidojimo vietas.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė teigė, jog anksčiau nebuvo tokios tvarkos, kapavietę, pripažinus neprižiūrima, perduoti kitams, o žinant, kiek žmonėms yra jautrus šis klausimas, tai tiesiog norisi, kiek galima, kad kuo daugiau žmonės žinotų apie gresiančias pasekmes.
Savivaldybės tarybos narė Jurga Girdzijauskienė teigė pasigendanti tokio sprendimo logikos, nes jei kapavietė nelankoma, kokiu būdu kapavietės savininkas gali pamatyti tą lentelę.
Kalbinti žmonės taip pat skeptiškai vertina tokį sumanymą. „Pirmiausia reikia išsiaiškinti aplinkybes, kodėl kapas neprižiūrimas, tada kalti žmogui etiketę, pas mus Lietuvoje taip įprasta – kalam etiketę, po to ištiriame ir viskas subliūkšta“, – kalbėjo sutikta panevėžietė.
„Negalima gėdos stulpo statyti, aš prieš, negalima taip daryti, nežinai, kas atsitiko, kodėl jis neprižiūrimas. Valdžiai jas reikia statyti, bet ne ank kapų֧“, – kalbėjo kita moteris.
Kilus nepasitenkinimui minties ant kapaviečių kalti specialias lenteles atsisakyta.
„Nemanau, kad tai yra gėdos lenta, tiesiog tai buvo tam tikra informacinė lentelė, kurioje galėjo būt parašyta, kad sutvarkius kapavietę kreiptis į kapinių administratorių. Labiausiai, ko norisi tokiomis priemonėmis, tai priminti apie galimas pasekmes. Jeigu kapavietės bus pripažintos neprižiūrimomis, jos galės būt perduotos kitiems asmenims“, – pabrėžė Ž.Gaivenienė.
Nuspręsta, kad apleistų kapaviečių sąrašas būtų skelbiamas internete. Kadangi savivaldybė kapavietes yra suskaitmeninusi, neprižiūrimos bus žymimos kita spalva, informacija apie apleistas kapavietes bus viešinama kapinių skelbimų lentose.
