Kaip pasakojo Reda, iš pradžių džiaugėsi veja, nes buvo žalia ir gražu, galiausiai ėmė trūkti kažko, kas gražu ir gyva, tuomet ir apsisprendė kurti gėlyną.
Pirmiausia, iškasė ir pakeitė žemę į derlingesnę. Kadangi sklypas nedidelis, pasirinko specialią gėlyno formą su nukirstais kampais, kuri atitinka jos šeimos poreikius, t. y. labai patogu auginant šunis, sykiu paprasčiau pjauti veją. Gėles rinkose tas, kurias lengva prižiūrėti, norėjosi, kad augalus kedentų vėjas.
Labai svarbus buvo ir žydėjimo laikas, mat norėjosi visą sezoną žydinčių augalų, taip pat sodino panašaus aukščio augalus, kad šie neužgožtų vienas kito.
Gėlyno spalvas Reda derino tarpusavyje, kad jis neatrodytų chaotiškas ir būtų harmoningas. Tam labai padėjo ir atkartojimai, kuriuos ji sąmoningai kūrė.
Gėlynas pasodintas praėjusių metų balandį. Sodinti dideli gėlių kelmai, trąšų iki šiol neprireikė. Labiausiai, Redos nuomone, pasiteisinę augalai – rasakilos ir katžolės bei viendienės. Rudenį pražys juozažolė, flioksai, astrai, kemeras.
Reda pasakojo, jog gėlyno krūmas prasidėjo nuo dviejų pasodintų karaganų, kitus augalus derino prie jų. Gėlėmis paslėpė ir tris neišvaizdžius šulinių dangčius.
Gėlyno kūrimas, anot moters, tęstinis procesas, todėl ji visiems siūlo pasidomėti jo kūrimo pagrindais, išdėstymu, harmonija, kad nebūtų didelio nusivylimo.
