Aldonos pomidorų derlius – išskirtinis gausa ir veislėmis, o jos patarimai – aukso vertės

„Gyvenu Krokialaukio (Alytaus raj.) miestelyje, seniau, iki įvedant gatvių pavadinimus, tai buvo Čiurlionių kaimas – man labai patiko mano kaimuko pavadinimas, nors ir esu atėjūnė, bet myliu savąjį kaimelį, jo žmones.

A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
A.Pikienė – pomidorų kolekcininkė.<br>alytausnaujienos.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Aldona Kudzienė, www.alytausnaujienos.lt

Aug 14, 2020, 12:45 PM

Patinka anksti ryte, dar tik bundant gamtai, saulei nepatekėjus, pūkštelti į ežerėlį, jauti, kaip žuvytės baksnoja noselėmis į kojas, sveikindamosios su ankstyva plaukike, melduose antys, gulbės tykiai tykiai lizduose kalbina savo mažylius... Kol atsigaivini, pabundi, tai ir tekanti saulutė ima žaisti ant ežero bangelių... Pakiliai nusiteikusi grįžtu namo ir išvažiuoju į darbą.

Esu baigusi ekonomiką, ir žemės ūkis man buvo toks tamsus miškas, kad neskyriau grūdų, jokių, tik avižas pažinojau, nežinojau, kas per „kosmosas“ sėjomaina, apskritai buvau „žalia“, kol nepradėjau kaime gyventi ir viskuo domėtis“, – šiandien taip kalba Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Pikienė.

Ją kalbinome kaip pomidorų augintoją, kolekcininkę. Tačiau moteris pati labai retai ištaria žodį pomidoras, sako: „Nėra dienos, kad aš neaplankyčiau savo numylėtinių, nepaglostyčiau jų, nepasikalbėčiau su jais. Grįžtu po darbo, pakeičiu „uniformą“ ir tiesiai pas augintinius, o į namus jau tik visai sutemus parkeliauju“.

– Pirmiausia išsiaiškinkime painiavą tarp pomidorų rūšių ir veislių. Tuo labiau kad į rūšis ir veisles skirstomi ne tik pomidorai. Taigi, kas yra kas?

– Pomidorų rūšys arba tipai apibrėžiami pagal savo spalvą, formą, dydį, skonį. Pagrindiniai tipai tradicinių pomidorų – vidutinio dydžio, apvalūs, jautiniai (dideli, lengvai nokstantys), vyšniniai (maži, apvalūs, saldūs, vartojami salotose, konservuojami, mėgiami vaikų), geltonieji, žalieji, indigo, bicolor (dvispalviai), vynuoginiai (maži, kekiniai), dwarf pomidorai, balkoniniai, vazoniniai, koloniniai ir dar daug kitų tipų.

Pomidorų veislių yra apie 4 tūkstančius. Veislinių pomidorų savybės paveldimos iš kartos į kartą (hibridų nepaveldima), kiekvienas susirgęs meile pomidorams gali auginti veislinius pomidorus, pasiruošti sėklas, vykdyti atranką pagal savo norus (skonį, ankstyvumą, spalvą, augalo ūgį, atsparumą ligoms ir t. t.).

– O pomidoras – daržovė ar vaisius?

Pomidorai yra daržovė, vedanti vertingą biocheminę sudėtį turinčius vaisius. Jų vaisiuose yra tirpių cukrų, organinių rūgščių, celiuliozės ir pektininių medžiagų, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, sieros, magnio, kalcio, geležies, vario, natrio), daug vitaminų (B1, B2, B3, PP, C, A, I, H), taip pat alkaloido tomatino, pasižyminčio fitoncidinėmis savybėmis.

– Ar seniai tokia gausa pomidorų karaliauja Jūsų šiltnamiuose? Nuo ko viskas prasidėjo?

– Meilę pomidorams tikriausiai paveldėjau iš savo močiutės. Pamenu vaikystėje, kaip ji ruošdavo pomidorų sėklas, kaip augino daigelius ant palangės, po to veždavo į kolektyvinį sodą. Noriu akcentuoti, kad esu miesto vaikas, „užaugęs ant asfalto“.

Esu gimusi Kaune, senelių namas Vilijampolėje (buvome kaimynai su Henriku Daktaru, pagarsėjusiu nusikaltėliu, nors jis kaip tas lapinas – savame kaime vištų nepjovė, kaimynai buvome saugūs), mano mama kaunietė, tik tėtis buvo dzūkelis iš Simno miestelio. Štai kodėl neturėjau kaimo, ir labai pavydėjau klasės draugams, kurie savaitgaliais pas senelius į kaimą važiuodavo.

Pomidorus pradėjau auginti atsikrausčiusi į kaimą 1988 metais. Pirmosios sėklos – „močiutės paveldas“. Tuo metu apie veisles ir hibridus niekas nežinojo, tai buvo sėklos, patikrintos, patikusius, perėjusios augintojų atranką.

Išvykusi gyventi į Norvegiją, devynerius metus gyvenau Akešhiuse, pomidorus auginau vazonuose, vėliau šiltnamyje, tik tai buvo daugiau eksperimentas, bandymas rasti tinkamas veisles, kurios greitai auga, greitai noksta, ištveria atšiauraus klimato sąlygas.

Grįžau atgal į Lietuvą 2016-aisiais, pirmasis pirkinys – polikarbonatinis šiltnamis. Pirmaisiais metais – 40 pomidorų daigų šiltnamyje ir 50 lauke (tik veisliniai, 25 veislės).

Kitais metais jau numylėtinių veislių skaičius išaugo iki 42, augo bei vaisiais džiugino jau 180 daigų. O štai šiemet, pandemijai suvaržius bendravimą, daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio, naršiau interneto platybėse, domėjausi kitų pomidorų augintojų atsiliepimais.

Taip atsirado dar vienas šiltnamis mano kaimuke, ir veislių sąrašas prasiplėtė iki 89. Šiemet viename šiltnamyje auga 54 daigai, kitame – 76 numylėtiniai ir 154 lauke.

– Kokios veislės Jūsų mėgstamiausios? Ar dažnai Jums veislė ima nepatikti?

– Šių metų favoritė – ‘Cilegija‘, vynuoginių tipo, su vos juntama rūgštele, saldaus poskonio. Savuoju skoniu nustebino ‘Green tiger‘, žalieji, vynuoginiai. ‘Vintage vine‘, ‘Sart Roloise‘ – nuostabaus grožio ir pasakiško skonio bicolor pomidorai. ‘Sozviezdije blizniecov‘, ‘Japonskij krab‘, ‘Batiania‘, ‘Mamino serdce‘, ‘Ananas‘ auginu dėl dydžio ir tikro pomidoro skonio su rūgštele, jie keliauja į padažus. ‘Noire de creme‘, ‘Domaine de saint‘, ‘Jean de beaure‘, ‘Sgt. Pepper‘s‘, ‘Medovyj spas‘ – šiltnamių puošmena, pasakiško skonio, jais būtinai pavaišinu bei lauktuvėms įdedu svečiams ir artimiesiems.

– Pirmenybė – įprastinei raudonai pomidorų spalvai ar kitoms?

– Pirmenybė tamsiems, geltoniems, žaliems ir bicolor.

– Sakote, kad visiems pomidorams sutalpinti turimų šiltnamių jau neužtenka, sodinate ir lysvėse. Laikotės rekomendacijų?

– Šiais metais lauke auginu 154 pomidorus. 106 daigai jau gegužės pirmomis dienomis išsikraustė į lauką visi žydintys, o kai kurie jau su pomidoriukais, tik buvo apkloti agroplėvele, polietileno plėvele. Ir dar mano gaspadorius jiems paklojo šildomą kabelį.

Visi atlaikė gegužės 12-osios sniegą ir po jo sekusią minusinę temperatūrą. Jie šildėsi iki gegužės pabaigos. Pomidorus visada sodinu tik į +15 įšilusią žemę, visada matuoju žemės temperatūrą ir šildau ją iki 15 laipsnių šilumos.

– Užrašus vedate?

– Esu pasidariusi katalogą su aprašymais auginamų veislių, šiltnamio, lauko planus, kur kuri veislė pasodinta. Tačiau to reikia tik pradžioje auginimo, po to jau atmintinai žinau, kur kokia mano veislė auga. Visada užrašuose žymiuosi augimą – ar lepi temperatūrų skirtumams, kalcio trūkumui ir t. t.

– Kokias gudrybes naudojate, kad pomidorai gausiai derėtų ir būtų skanūs?

– Visi mano augalėliai gauna pienelio, išrūgų, mielių raugo, žuvų miltų, medžio pelenų ir jokių cheminių preparatų, nes juk su chemikalais augintų pilnos parduotuvės.

– Kaip elgiatės su pomidorų lapais: paliekate rekomenduojamus 15 lapų, reikalingus fotosintezei, ar nuraškote ir juos?

– Po pirmąja keke ir virš jos palieku lapus ir taip su visomis jau susiformavusiomis kekėmis elgiuosi, tai neliečia vyšninių, vynuoginių, determinantinių, nykštukų, dwarfų ir lauko pomidorų.

– Mėgstate pomidorą tiesiog nusiskinti ir patrynusi į šoną skaniai suvalgyti?

– Pats skaniausias pomidoras nusiskintas tiesiai nuo stiebo.

– Niekada nekilo pagunda pasisodinti pomidorų medį?

– Basovijos auginti, matyt, dar nepribrendau. Nors gal kada ateityje ir panorėsiu.

Literatūroje užtikau teiginį, kad pomidorai yra daugiamečiai, juos per žiemą gerai išlaikius, kitąmet galima vėl sulaukti derliaus.

– Nesate bandžiusi išlaikyti gyvų šaknų?

– Nesu išbandžiusi, bet šia tema su kitais augintojais esame diskutavę, tik basovijas galima keletą metų, o kitų nepavyko niekam išlaikyti per žiemą.

Aš anksti sėju savuosius, vasario 20-ąją, tai jau gegužės gale pirmojo pomidoro paskanaujame.

Planuoju 2021 metais pasėti gruodį ar sausio pradžioje – jau ir specialiomis lempomis pasirūpinau, kad daigeliams šviesos papildomai būtų suteikta. Pomidorų daigais apdalinu nuolatinius augintojus – brolienę, koleges, kaimynes, draugus.

Atrodo, tik po keletą daigelių pasėsiu, bet suabejoju, o jeigu nedygs, pasėju nors 10, o jos kaip tyčia visos sudygsta, tada būna gaila išmesti prasikalusią gyvybę – pasodinu, tada išpikiuoju, tada persodinu, tada užauginu, o atiduodu, tik kada reikia šiltnamį nuo pomidorų džiunglių gelbėti.

– Kaip pomidorus ruošiate žiemai? Pasidalinkite nors vienu receptu.

Pomidorai su želatina, pomidorai savo sultyse, pomidorų padažas, šaldau pomidorus, džiovinu.

– Ką gaminate iš pomidorų kasdienai?

– Pomidorų salotos su svogūnų laiškais ir krapais, pomidorų salotos su špinatais ir česnaku, farširuoti troškinti pomidorai, troškiniai su pomidorais, įdaryti grūdėta varške, pomidorų apkepas, sumuštiniai su pomidoru ir mocarela sūriu, bulgariškos salotos „Chopskij salat“, omletas su pomidorais, trinta pomidorų sriuba.

– Pateikėte platų asortimentą. Svajonių šio pomėgio veikloje turite?

– Turiu utopinę svajonę: kai būsiu pensininkė, pabandysiu selekcininko duoną, gal pavyks pagal savo norus pomidorų veislę išvesti.

– Plačiau save pristatykite, ar turite padėjėjų, valgytojų.

– Nesu profesionalė pomidorų augintoja, tai jau mano „užklasinė veikla“, poilsis po įtemptos darbo dienos, tačiau nėra dienos, kad aš neaplankyčiau savo numylėtinių, nepaglostyčiau jų, nepasikalbėčiau su jais.

Grįžtu po darbo, pakeičiu „uniformą“ ir tiesiai pas augintinius, o į namus jau tik visai sutemus parkeliauju. Mano tokį būrį augintinių padeda glostyti ir myluoti šauni komanda: vyras Vidmantas, auksinių rankų ir racionalių idėjų kūrėjas, sesė Audronė vis atvažiuoja padėti – ir pomidorus pikiuoja, sodina į šiltnamį, ir ravi, ir laisto... Vis pailgina mano rankas.

Ir mūsų brangiausioji mamytė, nors jau jai ir sunkoka, 85-erių metų, tačiau vis iš Kauno atvažiuoja padėti daržininkei. O kas apie valgytojus, tai jų didelį būrį turiu – ir anūkai, ir krikšto anūkai, mano mylimos, brangios krikštaduktės Eglutės vaikučiai, mūsų su vyru vaikai, sūnėnai, dukterėčios – niekas nebrokuoja, o ir mano surengtose degustacijose dalyvauja.

Kibirai pilni pomidorų keliauja į Vilnių, Kauną, Alytų. Mėgstu keliauti, mėgstu „šokti pasiutpolkę“ virtuvėje – vis norisi kažkuo nauju, neragautu nustebinti namiškius, svečius. Mano namų durys visada atviros svečiams.

Ir dar naujas pomėgis, nauja „liga“ radosi, kuria „susirgau“ gyvendama Norvegijoje – žvejyba fiorduose. Gaila, kad dėl koronaviruso sudėtinga šiemet šią savo aistrą patenkinti. Kitais metais būtinai keliausiu aplankyti draugų į Norvegiją, o kartu ir... į žvejybą.

Pomidorai su želatina

1 litrui vandens reikia:

1 valg. šaukšto druskos,

3 valg. šaukštų cukraus,

2 valg. šaukštų acto,

3 šaukštų želatinos.

Želatiną užpilti drungnu virintu vandeniu ir palikti išbrinkti nors valandai. Vienai stiklinei vandens želatinos dedu dvigubai, negu nurodyta recepte, kad tikrai sustingtų.

Išverdu marinatą, į kurį suberiu druską, cukrų, 3–5 grūdelius kvapiųjų pipirų, dar 5–7 juoduosius pipirus, 3–5 lauro lapelius, įtarkuoju muskato, kai paverda, pabaigoje supilu actą ir išbrinkintą želatiną ir maišau, kol ji ištirpsta. Tik užvirtą išpilstau į stiklainius, kuriuose būna sudėta pjaustyti pomidorai sluoksniuojant su riekėmis pjaustytais svogūnais, jų dedu nemažai, jie skanūs žiemą. Dedu tris riekeles dugne ir ant paties viršaus keletą riekių.

Stiklainius sudedu į puodą su vandeniu ir kaitinu: 0,5 litro 10 min., 0,75 litro – 15 min., išėmusi apkloju šiltai. Jei geras šaltas rūsys, galima nešti į rūsį, bet aš sudedu į šaldytuvą, kad sustingtų želatina, o po to išnešu į rūsį.

Iš nurodyto kiekio uždarau dešimt puslitrinių stiklainių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.