Kokio derliaus tikėtis po tokio permainingo pavasario? Ekspertas jau turi atsakymą

Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems, susirūpinusiems savo derliumi.

Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Balkūno nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Balkūno nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip padėti augalams, kurie, ne mažiau nei ūkininkai, yra sutrikę dėl tokio permainingo pavasario? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. Vytautas Liakas, kuris turėjo patarimų visiems susirūpinusiems savo derliumi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

„Žinių radijas“, „Ekspertai pataria“

May 22, 2021, 5:54 PM

– Po ilgo šalto pavasario pagaliau sulaukėme šiokios tokios šilumos ir lietaus. Mieste per porą dienų viskas akivaizdžiai sužaliavo, o kokia situacija ūkiuose?

– V. Liakas: Žinoma, ūkininkai irgi džiaugiasi. Atšilimas, lietus. Tiesa, lietus galėjo būti saikingesnis. Kai per parą iškrenta visa ar pusantro mėnesio kritulių norma, kartu apima ir nerimas, nes dirva plaunama ir plakama, o tai nėra gerai.

Dalis kritulių iškrito sniego forma – Šiaulių, Kelmės regione buvo daug sniego. Jiems pasisekė šiek tiek labiau, nes tirpstančio sniego drėgmė yra efektyvesnė, jis nenubėga taip stipriai, susigeria į dirvą labiau nei smarkus lietus, kuris iškrito kituose regionuose. Tą matėme – upeliai, kanalai pilni vandens, kaip gerą pavasarį.

Po to sekė atšilimas, tai buvo fantastika. Pirmiausia, augalai pagirdyti, po to – atšilimas. Jei rapsas per naktį paauga 30 centimetrų, tai viską pasako, kaip gamta susireguliavo ir kokį impulsą davė.

– Tikriausiai daug nerimo ūkininkams kelia žiemkenčių būklė, nes iki to buvę vėsūs orai tikrai nedidino augalų produktyvumo. Ar žiemkenčių augintojai gali kažką pakeisti, kažkaip augalams padėti?

– V. Liakas: Daugmaž viskas dabar stojo į savo vėžes. Žieminius rapsus tikrai turime bent jau praėjusių metų lygio, o kai kuriuos – daug didesnius. Kainos irgi įkvepiančios, kai matai augalo produktyvumą, potencialą ir vertini kainą, kurią siūlo už sėklas.

Labai neapsiriko tie ūkininkai, kurie pavasarį rapsams naudojo mikrobiologinių preparatų, stengėsi, kiek galima, naudodami bioaktyvatorius, aktyvuoti augalą, kad jis būtų kiek įmanoma produktyvesnis.

Šiek tiek blogesnė situacija – žieminių kviečių pasėliuose. Kai kurie yra praėjusių metų lygio, dalis – geresni, bet yra labai pablogėjusių. Prieš tris savaites ar mėnesį važiuojant pasėliai atrodė daug geriau. Dabar – jie praretėję, yra tokių šviesesnių vietų. Įtakos turėjo staigus lietus – užplakė, sumažėjo deguonies.

Galima filosofuoti, ar tikrai viskas buvo padaryta iki galo, ar nepadaryta kažkokių technologinių klaidų, arba išlenda melioracijos problemos, galbūt, patys drenažai užsikimšę. Žinau ūkininkų, kurie atsikasę pažiūrėjo į drenažus, o šie užkimšti asiūklio šaknimis ar dar kažkuo.

Išlenda tokios problemos, kurių anskčiau nepamatai, bet esant ekstremalioms sąlygoms – tai lietus, tai dar kažkas – pasirodo visos smulkmenos, į kurias augintojas nekreipė dėmesio.

Šiaip situacija yra pakankamai gera – nėra praretėjimų, ekstremalių situacijų, pavienių prastų augalų visą laiką yra, rastume tokių pasėlių. Šiaip būklė – stebėtinai gera, nors atrodė, kad pavasaris su žiema kovoja, ji yra nesibaigianti. Augalai atsilieka nuo grafiko, bet labai nedaug. Šiuo metu rapsai jau turėtų žydėti – dabar žydės tik pavieniai laukai, ansktyvos veislės arba, kur buvo silpnesnė mityba. Tad yra toks dviejų savaičių atsilikimas.

– Tiek sodininkams-mėgėjams, tiek ūkininkams neramu dėl dirvos paviršiuje susidariusios plutos. Ar teisingai suprantu, kad augalams ji nežada nieko gero?

– V. Liakas: Labai gerai pastebėjote, kad tai viena iš didžiausių sodininkų problemų, nes jie kiek gali išpurena žemą, išdirba ją, jog gražiai atrodytų, tenka matyti, kad ten lieka tik aguonos grūdelio dydžio grumstelių. Po to staigus lietus tas smulkias daleles paverčia pluta.

O dideliuose laukuose tai dar labiau pastebima: kai kuriuose regionuose, kur molingas dirvožemis, jei buvo taikomas intensyvus žemės dirbimas – labai daug kartų važiuojama, purenama, nesilaikoma tam tikrų technologinių sprendimų. Po tokio lietaus dirvos paviršius labiau primena Marsą – rudas, baltas ir visas suplūktas. Po pluta lieka dirvožemis, paviršiuje susidaro pluta, kurią augalams sunku bus įveikti, ypač jei jie plutai jautrūs.

Mes sulaukėme daug skambučių iš Marijampolės, Vilkaviškio, kur po pluta atsidūrė cukriniai runkeliai – jie ypatingai jautrūs plutai. Kiti augalai nėra tokie jautrūs, bet jiems įveikti susidariusį kelių milimetrų itin sunkų sluoksnį, – tikrai sudėtinga, jei iki tol jie nespėjo išdygti. Kai kuriuos plotus galima akėti, voluoti – sutraiškyti plutą, bet yra augalų, kurie yra tokie jautrūs, kad jei norėtume sulaužyti plutą mechaniškai, mes nulaužytume pačius augalus.

– Po pluta, kuri susidaro dirvos paviršiuje, ne tik augalams, bet ir mikrobams nėra tinkamos sąlygos?

– V. Liakas: Čia ir prasideda – viena bėda sukelia kitą. Dabar įsivaizduokime: visas paviršius pasidengė pluta. Sodininkai-mėgėjai dažnai lysves mulčiuoja žole ar kitomis augalinėmis liekanomis, kompostu, kad lietus nesupluktų ir nepadarytų plutos.

Pavyzdžiui, turime didelį masyvų lauką, kur žemė intensyviai dirbta, augalinių liekanų nėra, o lietaus lašas krenta 32 km per valandą greičiu. Jei lietus labai stiprus, jis sudaro plutą, o po pluta nepatenka deguonis. Dėl plutos dirvožemyje sutrinka dujų apykaita. Anglies dvideginis, siera, vandenilio junginiai ir t. t. pro plutą negali išeiti į paviršių. Galime įsivaizduoti – užsidarai garažo ar buto duris ir atsuki dujų balioną. Labai panašus procesas vyksta dirvožemyje po šia pluta.

Augalams nėra sąlygų, o mikrobams tuo labiau, nors jiems reikia deguonies. Be deguonies jie negali maitintis, praktiškai, žūsta. Gamtoje tuščios vietos nebūna – tą vietą užima anaerobiniai mikrobai, dažniausiai ligų sukėlėjai, kažkokie kenkėjiški grybai arba bakterijos.

– Turite patarimų ūkininkams, kurie šiltų orų neišlaukė ir savo derlių pasodino į šaltą žemę?

– V. Liakas: Kai kuriuose ūkiuose skubėjimas pasiteisino. Bet dabar mes matome, kad tie augalai išsigandę, visiškai plonais lapeliais. Patarimas būtų vienas – biostimuliatoriai.

Miežių augintojai, kurie miežius augina salyklui, turėtų naudoti fosforo. Fosforas salykliniams miežiams ypatingai svarbus – gali būti mažiau azoto, bet jei duodi augalui įsavinti daugiau fosforo, tai tikrai būsi užtikrintas, kad gausi salyklinius miežius, atitinkančius reikalavimus.

Fosforo bakterijas naudojant salykliniams miežiams arba vasariniams kviečiams – gali gauti maksimalų rezultatą. Tai vienintelė priemonė, kaip kompensacinė, gali „atpirkti“ augalui buvusias nepalankias sąlygas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.