„Daug kas mus vadina grindinio tepliotojais, nes žino tik kaip kovotojus prieš planuojamą tiesti gatvę prie Nemuno. Tačiau Šančių bendruomenė gyva ne tik tuo“, – rėžė aktyvi bendruomenės narė Elena Vanagaitė.
Eidama pro gyventojų pasodintą, jų ir seniūnijos pastangomis jau ne vienus metus puoselėjamą gėlyną A.Juozapavičiaus prospekte esančiame skverelyje moteris visada pasidžiaugia, kad jiems bene pirmiesiems Kaune pavyko įgyvendinti tokią idėją.
Mintis gėlių žiedais sušildyti žemės plotelį kilo 2013 metais, kai čia vyko dialogą su vietos bendruomene bandžiusio sukurti projekto „Draugiška zona“ viena dalių. Tuomet menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė pakvietė vietinius žmones sukurti daržą. Šančiškiai akcijoje aktyviai dalyvavo ir užveisė daržą su gėlėmis bei daržovėmis.
„Prisimenu, nešė, kas ką turėjo, ir sodino, sodino“, – pasakojo E.Vanagaitė. Visą vasarą ne tik gėlės žydėjo – augo svogūnai, pomidorai, paprikos, net moliūgai pūpsojo.
Tačiau kai derlius buvo nuimtas, daržas ištuštėjo ir tapo nykokas. Likusios gėlės po metų buvo perkeltos į Kopūstų lauką, kur šančiškiai vėl jas galėjo prižiūrėti, jomis dalytis.
XIX amžiuje Šančiuose įkūrus karinį miestelį šioje vietoje buvo jo daržovių sandėliai. Raudonų plytų ledainėse buvo laikomi ir kopūstai, todėl laukas ir įgavo simbolišką pavadinimą.
2015 metais Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkės menininkės Vitos Gelūnienės iniciatyva imtasi gėlyną skvere gaivinti ir padaryti jį tam tikru Šančių ženklu, kurį įspaustų pati bendruomenė.
Buvo nuspręsta pasodinti vilkdalgių, populiariai vadinamų irisais. Šios daugiametės gėlės žydi kartą metuose, tačiau yra labai pastebimos.
„Ne tik graži, bet ir prasminga idėja, nes taip kuriamas dialogas su bendruomenės gyventojais“, – šančiškių pasodinto ir puoselėjamo gėlyno reikšmę įvertino į prekybos centrą priešais jį skubėjusi kaunietė Joana.
