Kauno rajone, Šlienavoje, gyvenanti Salomėja Krupovisovienė turi įdomų pomėgį. Moteris savo kieme puoselėja įvairius augalus, bet juos sodina ne įprastai, o kuria teminius gėlynus.
Trys nepaprastai daug darbo ir meilės pareikalavę gėlynai jau puoselėjami, bet moteris nežada sustoti ir kuria naujus planus.
Darže išradinga sodininkė taip pat eksperimentuoja, net stato vigvamus ir noriai dalijasi savo patirtimi bei augalais su bendraminčiais.
Sukūrė žemaitiškąją bangą
Buvusi pedagogė S.Krupovisovienė pasakojo, kad didžiulę augalų kolekciją turėjo jos motina, todėl meilę augalams ji, matyt, paveldėjo. Išėjusi užtarnauto poilsio ji pati užsiėmė gėlininkyste ir sodininkyste. Viską augina savo malonumui, o tuos augalus, kurių turi per daug, paprasčiausiai dovanoja ar maino į kitus.
Prieš kelerius metus senjorė suprato, kad tradicinės tulpės, bijūnai, rožės ar kitos gėlės atrodo puikiai, kol žydi, tačiau vasarai persiritus į antrą pusę jų žydėjimas baigiasi. Moteris pradėjo domėtis, ką auginti, kad augalai vienas po kito džiugintų iki pat žiemos.
Taip sužinojo, kad pasaulyje jau du dešimtmečius madinga iš augalų kurti vadinamąsias olandiškąsias bangas. Tai yra apželdinimo srovė, kuri ir užpildė tarpą tarp vasaros žiedų ir rudens spalvų. Bangomis ji vadinama dėl to, kad šio stiliaus išskirtinumas – ilgais šuorais, dideliais kiekiais susodinti daugiamečiai žoliniai augalai, kuriems sužėlus sukuriamas banguojančios augalų jūros vaizdas.
„Vaikytis konkrečių madų man neįdomu. Esu kilusi iš Žemaitijos, todėl sugalvojau savo žemaitiškąją bangą. Gėlynui šį pavadinimą suteikiau juokais, bet kai jį išgirsta kiti, kitaip mano gėlių darželio nebevadina“, – pasakojo moteris.
Planą sudėliojo per žiemą
Žemaitiškąją bangą S.Krupovisovienė pasodino pernai. Jos akcentu tapo kalninė guoba, greta jos gėlyne jau žydėjo tulpės, dabar auga įvairių rūšių aguonos, nes šie augalai yra moters silpnybė, ji žino daugybę jų veislių. Aguonos dar žydės liepos pabaigoje.
Šiuo metu gėlyne baltai žydi grikiai ir avižos, kraujažolės, ramunės, įvairių viksvų, lelijų. Greta auga ir lietuvių išvesta bijūnų veislė ‘Garbė motinai’ ir dar daugybė įvairių augalų. Nemaža jų dalis yra naudojama liaudies medicinoje.
Puoselėdama pirmąją bangą moteris nusprendė pratęsti šią gėlių lysvę ir jau pernai rudenį pradėjo formuoti baltąją bangą. Dar rudenį pasodino pirmuosius sumedėjusius augalus, o žiemą sudarė planą, kokius augalus baltais žiedais sodins, koks bus jų aukštis, plotis, žydėjimo laikas, nes norėjo, kad gėlynas žiedais džiugintų nuo pavasario iki rudens.
Pusę augalų sodininkė užsiaugino pati, kitą dalį išsikeitė su bendramintėmis.
Darbavosi visą mėnesį
Visą balandžio mėnesį moteris sodino 40 rūšių augalus, kurie žydi baltai, greta priderino ir augalus pilkais lapais bei žolinius augalus. Visiškai baltas gėlynas atrodytų neįdomus, todėl įterpė ir vieną kitą mėlynžiedę gėlę.
Baltajai bangai moteris parinko svogūninius vilkdalgius, penkių rūšių rododendrus, perlinį krūmą, azalijas, viržius, bespyglę rožę, kurią bičiulė įsigijo Rygos botanikos sode ir padovanojo, skaistenius, baltai žydintį anyžinį lofantą ir daugybę kitų augalų.
Abi augalų bangos yra ant šlaito, žemė nederlinga – priemolis, vakare būna pavėsis, nes greta esantis miškas meta šešėlį, todėl reikėjo atsižvelgti ir į šias aplinkybes ir parinkti nelepias gėles bei augalus.
Domisi ir raudonais krūmais
S.Krupovisovienė sakė, kad vis dėlto labiausiai didžiuojasi prie pat namo pavėsyje pasodintų augalų kolekcija.
„Man labiausiai patinka greta pasodinta trijulė – hortenzija, alūnė ir brunera.
Taip pat šiame gėlyne auga paparčiai, gaurės, juodžolė, dekoratyviniai česnakai“, – pasakojo S.Krupovisovienė.
Moteris prisipažino, kad vis pagalvoja ir apie ateitį.
„Kas bus, kai sveikatos prižiūrėti gėlynus nebeturėsiu? Todėl jau pradėjau kurti raudonų augalų kampelį. Pasodinau plaštakinį klevą, pūkenį, šeivamedį ir pūslenį. Tai medis ir krūmai, kurių lapai raudoni ir kuriems priežiūros reikia mažiau nei gėlėms“, – sakė sodininkė.
Agurkams ir žirniams pastatė vigvamus
Patyrusi gėlininkė savo darže taip pat eksperimentuoja. Iš medžių šakų ji, padedama vyro Vytauto, pasigamino savotiškus vigvamus – medžių šakų palapines. Horizontaliai kas 20 centimetrų šakas perrišo virve.
Aplink vigvamus pasodino žirnių, pupelių sėklų ir 12 agurkų daigų.
Augdami augalai vejasi ant palapinės. Kai lyja, ankštys ar vaisiai neišsitepa žeme, nepūva, daigai gauna pakankamai saulės ir vėjo.
Prižiūrėti, skinti jų lapus, ūsus ar vaisius nesunku.
