„Vasaros karščiams traukiantis, patarsiu, kaip patiems prisiauginti braškių daigų. Patys geriausi, stipriausi daigai, išsaugantys veislės ypatybes, yra pirmamečių „motinų“. Kuri „motina“ laikoma pirmamete?
Tai – tie daigai, kurie šįmet pirmą kartą derėjo ir pirmą kartą išleido ūsų. Kodėl aš taip akcentuoju daigo nuo pirmamečio krūmo gerumą? Juk kitais metais tas pats krūmelis dera triskart gausesniu derliumi, didesnėmis uogomis, matome jų derlingumą? Pirmametė „motina“ būna stipri, nenualinta nei ligų, nei kenkėjų, jos „vaikai“ – ūsai – kokybiški, stiprūs, gyvybingi, jie nebūna „tušti“, „suvyriškėję“ – būtent tokius teiginius dažniausiai tenka išgirsti“, – pasakojo augintoja.
Labai dažnai ūsai ima augti, o žemė daigams dar nebūna paruošta, vis tik žemė ketverius metus turės didelės įtakos tolesniam derliui. Tokiam reikalui visada gelbsti paprastos dėžutės, į kurias galima susodinti daigus, juos paauginti iki rudens ir jau esant tvirtam šaknynui perkelti į paruoštą žemę. Diskutuojama, kurį daigą imti nuo „motinos“? Jei „motina“ pirmametė – absoliučiai visi daigai geri, tik skiriasi jų kategorija.
„Ūsus nukarpome, aš apkarpau ir lapelius, kad daigas visą jėgą skirtų šaknims, nes lapelius tikrai išleis, palieku tik po vieną fotosintezei vykdyti, o ir lengviau kontroliuoti kenkėjus. Imame dėžutę, įdedame durpių substrato ar lengvos kompostinės žemės, sudrėkiname ir sukišame apkarpytus daigus.
Dėžutę su daigais, kol jie išleis šaknis, pastatome pavėsyje. Tokiu būdu visi daigai prigis. Viskas tinka ir daigus sodinant tiesiai į žemę, tik reikės daugiau laistyti, kol daigai išleis šaknis.
Visus lapus nuo „motinų“ nupjaunu, taip lengviau braškyną apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Nėra lapų – nėra ligų ir kenkėjų.
Nereikia nieko purkšti ir naudoti chemijos. „Motinas“ patręšiame superfosfatu, kad geriau sustiprintų šaknis, pasiruoštų žiemai ir suformuotų didesnį kerelį kitiems metams“, – paaiškino augintoja.
