Du iš buvusių trijų rangovų nesugebėjo įrengti krantinės iki sutarto termino – statybininkai metę darbus pabėgo.
Kurį laiką darbai apskritai nevyko – voliojosi statybinės medžiagos, likimo valiai buvo palikta technika. Dabar vėl mėginama knebinėtis paupyje.
Nieko jau neprognozuoja
Neries dešiniosios krantinės rekonstrukcijos projektą prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus vystymo kompanija (VVK).
Dešiniosios Neries krantinės tvarkymo rangos darbai buvo atliekami jungtinės veiklos pagrindu, sudarius sutartį su trimis statybos bendrovėmis.
R.Danisevičiaus nuotr.
Rugpjūčio pradžioje bankrutavus pagrindinei partnerei „Litcon“ buvo derinami veiksmai, kad darbus galėtų solidariai perimti ir užbaigti likę partneriai „Skominta“ (susisiekimo dalis, inžineriniai tinklai) ir „Magdala“ (elektros dalis).
VVK aiškina, kad iki vasaros pabaigos buvo atlikta 93 proc. projekto darbų.
VVK pavasarį žadėjo krantinę rekonstruoti iki birželio mėnesio, vėliau terminą atidėjo iki rugpjūčio 31 dienos.
Tačiau darbų pabaigos miesto centre nematyti.
Kada dešiniosios Neries krantinės rekonstrukciją pavyks baigti, VVK dabar jau neprognozuoja.
R.Danisevičiaus nuotr.
Numatytos sankcijos
Sutartyje su dabar jau bankrutavusia įmone „Litcon“ buvo numatytos sankcijos, jos buvo taikytos, pasinaudota sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, skaičiuoti delspinigiai.
Kokias sankcijas taikė „Litcon“ ir kiek sutarties nevykdžiusiai įmonei apskaičiavo delspinigių, VVK nenurodė.
„Darbų kaina, projekto vertė, finansavimo šaltiniai nėra keičiami. Visi atsiskaitymai pagal sutartį vykdomi joje nustatyta tvarka“, – informavo savivaldybės valdoma įmonė.
Jos atstovai nuolat surasdavo pasiteisinimų, kodėl nepavyksta baigti krantinės rekonstrukcijos. Darbus vykdyti sklandžiai ir nuosekliai trukdė oro sąlygos – lietingas pavasaris, po to aukšta temperatūra neleido želdinti aplinkos ir dažyti betono.
Trūko medžiagų ir darbininkų
Vėliau ėmė kaisti situacija statybų sektoriuje, pradėjo strigti medžiagų tiekimas, ėmė stigti darbininkų.
Vos keli darbininkai krantinėje dirbdavo su trumpesnėmis ir ilgesnėmis pertraukomis, o galiausiai viską metę išvyko. Nebaigta įrengti ir elektros instaliacija.
R.Danisevičiaus nuotr.
Dalį Neries krantinės atnaujinimo darbų atliko trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Neries krantinės dešiniosios dalies tarp Žaliojo tilto ir Tuskulėnų parko rekonstrukcijos vertė – 6,8 mln. eurų, projektas finansuojamas ES lėšomis.
Tvarkys ir kitą krantą
Ateityje planuojama sutvarkyti ir kairiąją Neries krantinės pusę – nuo Šilo tilto prieigų iki Senojo Žvėryno tilto prieigų prie Seimo.
Tarptautinį atvirą viešąjį pirkimą upės krantinei sutvarkyti atkarpose tarp Šilo tilto ir Vileišių skvero, taip pat tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų laimėjo statybos įmonė „Žilinskis ir Co“.
Rugpjūčio 3 d. su šia įmone pasirašyta rangos darbų sutartis. „Žilinskis ir Co“ įsipareigojo dviejų atkarpų sutvarkymą atlikti už 5,84 mln. Eur. Darbus numatoma baigti 2022 m. pabaigoje.
Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad šiame etape bus sutvarkytos atkarpos nuo Žvėryno tilto iki Baltojo tilto ir nuo Vilnios tilto iki Šilo tilto prieigų, o antrojo etapo, kurio pirkimas vyks ateityje, metu – tarp Baltojo ir Vilnios tiltų. („Sostinė“)
Sutvarkytą pievą atidarė be jokių iškilmių
2018-ųjų spalį pradėjusi tvarkyti pievą šalia Baltojo tilto savivaldybė žadėjo, kad darbai bus baigti 2019-ųjų pabaigoje, bet pavėlavo visus metus. Darbininkai pievą paliko tik 2020-ųjų rudenį.
Dirbta ilgai, išleista beveik 2 mln. eurų. Paprastai savivaldybė net ir menkesnius objektus atidaro su fanfaromis ir šampanu, o šįkart nebuvo jokių iškilmių – nėra čia kuo didžiuotis.
Priežasčių ne viena: Baltojo tilto pievos rekonstrukcija pradėta netinkamu laiku, pasamdytas generalinis rangovas, kuris darbams nespėjus įsisukti patyrė sunkumų, o italai nespėjo laiku pagaminti šviestuvų.
Savivaldybė viešosios erdvės sutvarkymo darbus patikėjo bendrovei „LitCon“ ir jungtinės veiklos sutartį su ja pasirašiusiai įmonei ATEA.
Ši ūkio subjektų grupė buvo viena iš dviejų tiekėjų, kurie pateikė valdžios lūkesčius atitinkančią kainą. Suprask – konkursą laimėjo tie, kurie pasiūlė mažiausią kainą.
Be to, tik paskelbus konkurso nugalėtoją paaiškėjo, kad pirmiausia reikėjo atlikti archeologinius tyrimus.
Susiję straipsniai
Nors 2019-ųjų pavasaris buvo ankstyvas ir šiltas, archeologų tyrinėjimai prasidėjo tik balandį. Paskui dar teko laukti tyrimų rezultatų. Todėl tuo laiku prie Baltojo tilto nuveikta nedaug.
2019-ųjų vasarą paskelbta apie generalinio rangovo įmonės „LitCon“ restruktūrizavimą, nors ir anksčiau darbai prie Baltojo tilto vyko vėžlio greičiu – restruktūrizuojamos įmonės darbininkus sunku priversti dirbti.
Bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ Komunikacijos vadovės Karolinos Frolovienės komentaras:
„Visas dešinės krantinės rekonstrukcijos projektas buvo suskaidytas etapais ir vilniečiai jau daugiau kaip metus gali džiaugtis sutvarkyta teritorija prie Baltojo tilto ir įrengtais sporto aikštynais. Šiemet buvo tvarkoma dalis nuo Žaliojo tilto iki Žirmūnų tilto, atlikta apie 94 procentai numatytų darbų. Niekas negalėjo numatyti, kad bankrutavus pagrindiniam rangovui, teks nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą. O kol jis įvyks ir likutis darbų bus baigtas, šiuo metu yra sodinami augalai, kurie neatlaikytų žiemos, tačiau visa teritorija yra atvira vilniečiams ir matome, kaip aktyviai čia žmonės leidžia laiką.“