Pavyzdžių vos keli
Kaip juokavo Žiedūnė, eksperimentu šis statinys tapo visiems, kas turėjo progos prisidėti prie jo statybų, mat tokių statinių Lietuvoje vos keli, tad ir praktikos nedaug.
Pradžioje, apsisprendusi statyti kupolo formos namą, menininkė svarstė, kaip jis galėtų atrodyti ir kokios konstrukcijos turėtų būti, gana patraukliai, visų pirma, dėl ekologiškumo atrodė medžio, šiaudų, molio kupolinis namas, tačiau, įvertinus sienų šiluminę varžą, kainą tuo metu ir statybos spartumą buvo pasirinktas polistireninio putplasčio blokų namas.
Moteris susirado gamintojus, kurie tuo metu jau buvo pagaminę panašių namų Panevėžyje ir Klaipėdos raj. Vieną tokių šalia uostamiesčio apžiūrėjo ir pati Žiedūnė.
Savojo namo projektą kūrė kartu su statytojais: kadangi pati studijavo statybų inžineriją, nors jau kurį laiką nedirba šio darbo, teko prisiminti, ką kažkada išmoko: braižė darbo brėžinius, kartu su detalių gamintojais dėliojo statinio matmenis, kokie bus langai, kokio dydžio arkos, kaip atrodys pats statinys.
Iki pradedant statybas teko paruošti ir sklypą: pasirūpinti komunikacijomis, elektra, vandens tiekimu, nuotekomis.
„Norėjau užsimauti guminius batus ir pati pabraidyti po statybvietę, pamatyti procesą, kaip nuo pat pradžios gimsta statinys“, – pasakojo Žiedūnė.
Stebėjosi, tačiau bandyti neatsisakė
Nors, anot Žiedūnės, kupolinio namo sienų surinkimas, suklijavimas iš paruoštų polistireninio putplasčio detalių – greitesnis procesas nei mūrijant blokelius ar statant karkasinį statinį, suklijuotų blokų armavimas iš išorės ir vidaus nėra toks greitas.
Kai kurie objekte dirbę meistrai skundėsi, kad nėra lenktų glaistyklių, sferai pritaikytų įrankių, lenktų kopėčių – dalis darbų tapo tikru iššūkiu, nes nėra daug praktikos.
„Kiekvienas, tiek santechnikas, tiek apdailininkas atvykę į namą stebėdavosi ir turėdavo sugalvoti, kaip ką montuoti, nes ant ties statinio sienų nieko sunkaus kabinti negalima, todėl visus įvadus teko atvesti iki vidinių pertvarų, montuojant langus buvo naudojami mediniai tašai.
Vedžiojant elektrą standartiniame name viskas aišku ir konkretu. Apvalioje sferoje reikia rasti vietos elektros skydui, gręžinio, filtrų, valymo įrenginio dalims. Įprastai jie būna montuojami prie lygios išorinės sienos, o čia ji lenkta ir didelių apkrovų neatlaikanti. Bet viskas išsprendžiama. Meistrai mėgino prisitaikyti prie namo formos ir ieškoti geriausių sprendimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Namo plotas – 79 kv. m, skermuo – 10 metrų. Jame atskirtas nemažas buitinių patalpų mazgas, vonios kambarys, likęs plotas – bendra erdvė. Atskira metalo konstrukcija įrengta antresolei, į kurią patenkama laiptais.
Ši erdvė puikiai tinka piešti, tapyti, kurti iš aukščiau žiūrint pro langus į tolį. Gyvenant erdvė gali būti pritaikyta miegamiesiems.
Vidaus įrengimas – įdomiausias etapas
Žiedūnė tvirtino nesigailinti, jog nusprendė statytis netradicinį namą, nes procesas buvo labai įdomus, nors nesklandumų ir būta. Štai, vienam meistrui pateikusi idėją, kur ir kokie šviestuvai turėtų kabėti, jo taip ir nebesulaukė. Idėjų buvo labai daug, o jas įgyvendinančių meistrų mažai.
Šviestuvai šiame statinyje ypatingas interjero akcentas, tad buvo nuspręsta pirmiausia palubėje prie centrinės kolonos tvirtinti metalines beveik 6 m ilgio gembes, pro jas pratempti kabelius ir tik tada montuoti šviestuvus, kuriuos Žiedūnė užsakinėjo Danijoje. Šiuos atvežė nesurinktus, tad šviestuvus teko dėlioti tarsi origamius. Menininkei norėjosi šviestuvų, primenančių išsiskleidusius gėlių žiedus, besiskleidžiančius pumpurus.
Vidaus apdaila – pats įdomiausias ir smagiausias darbas moteriai. Nors, pašnekovės žodžiais, padarome klaidų, bet pasimokius iš jų galima sukurti kažką naują ir įdomaus, taigi, interjerą ji suprojektavo pati. Štai, nusprendusi, kad reikia lenktos sienos, primenančios bangą, ieškojo sovietmečiu naudotų stiklo blokelių, nes norėjosi būtent tokio žalumo. Tarpeliai tarp jų bus užpildyti veidrodžių juostelėmis, kurias klijuoti bus taip pat iššūkis.
Nors vidaus apdailos darbai dar nebaigti, pirmieji renginiai kupoliniame name jau įvyko. Žiedūnė vadovaujasi principu, kad gyvenime viskas netobula, bet to ir nereikia. Neišbaigtumas suteikia savotiško šarmo ir įdomumo stebėti, kaip viskas keičiasi, atsiranda kažkas nauja.
Pašnekovė pripažįsta: daugiausia nuostabos sulaukė iš statybininkų. Štai ji mano, kad fasadui itin tiktų ir labai organiškai su gamta derėtų lankstaus akmens plokštės, tačiau, susisiekus su pardavėjais, šie nustebo tokiu sprendimu ir pareiškė, jog statyti kupolinį namą – gal ne visai logiškas pasirinkimas. Kiti, į kuriuos tenka kreiptis, atsako, jog nežino, atsakomybės už pasirinkimus neprisiima, nes viskas nauja ir neišbandyta. Žiedūnė mano, kad tokio namo statybai reikia meninio polėkio, neišsenkančio kūrybiškumo ir ramių nervų.
Dalyvavusieji pirmajame renginyje labiau nei sprendimu statyti tokį namą stebėjosi, kad pastatas iš išorės atrodo nedidelis, o viduje daug erdvės. Žinoma, visų pirma todėl, kad sfera daugiau nei 5 metrų aukščio. Būnant čia atsiranda erdvės, laisvės pojūtis.
Kol kas Žiedūnė kupoliniame name nuolat nebūna. Jame apsistoja, kai kyla mintis renginiui ar edukacijai, arba kai imasi apdailos darbų. Name įrengtas grindinis šildymas, jo gera šilumos izoliacija, nėra šalčio tiltų.
Norintiems panašaus namo, pašnekovė pataria daug dėmesio skirti hidroizoliacijai, kad statinys būtų tinkamai apsaugotas nuo aplinkos pokyčių, taip pat vėdinimui. Beje, čia nėra lietaus nuvedimo sistemos, tad svarbu pagalvoti apie tinkamą drenažą aplink namą.
