Daugabučių gyventojai pasitikrinę vos du dalykus gali ramiau gyventi – kitaip tiksianti bomba virs dideliais nuostoliais

Vandentiekio avarijos daugiabučiuose – kasdienybė, gyventojams sukelianti daug streso, nepatogumų ir finansinių nuostolių. Draudikai skaičiuoja, kad vidutiniškai dėl užliejimo patiriama žala siekia 800 eurų, tačiau nuostoliai gali siekti ir penkiaženkles sumas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelio būsto užliejimo atvejų įmanoma išvengti: svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.

Svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
Svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
Svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
Svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
Svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
Svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
 Julius Žilinskas.
 Julius Žilinskas.
Mindaugas Balinskas.
Mindaugas Balinskas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 21, 2022, 12:36 PM

Užliejimų nuostoliai siekia tūkstančius eurų

Drėkstančios lubos, sienos ar net srūvantis vanduo pro įvairias buto ertmes – priežastys, dėl kurių daugiabučių administravimo įmonės sulaukia daugiausiai skubių iškvietimų.

Anot daugiabučius administruojančios įmonės „Mano būstas“ atstovo Juliaus Žilinsko, per dieną sulaukiama apie 50 pranešimų dėl avarijų vamzdynų sistemose: nuotekų, šalto ir karšto vandentiekiuose, lietaus nuotekų ir šildymo sistemose, bei per stogus ar išorines pastatų sienas, taigi kiekvieną mėnesį būstai užliejami po 1500 – 2000 kartų.

„Užliejimų atvejų padaugėja pradėjus šildymo sezoną, o šiltuoju metų laiku, prasidėjus smarkių liūčių sezonui, registruojame daugiau patalpų užliejimų per nesandarius stogus ir pastatų sienų siūles“, – sako J. Žilinskas.

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, žalos suma, užliejus savo ir kaimynų butus, kiekvienu atveju būna skirtinga: „Išmokos būna įvairios, atsižvelgiant į sugadinto turto būklę ir apgadintą plotą. Išmokamų sumų vidurkis siekia apie 800 eurų. Dažniausiai dėl apliejimo sugadinama buto apdaila, deformuojasi aplieta grindų danga, neretai nukenčia baldai, garso ir vaizdo aparatūra ir kiti vertingi daiktai.“

Tik labai nedidelė dalis gyventojų, kurių butai apliejami arba dėl kurių kaltės užliejami kaimynai, būna apsidraudę. Pasak J. Žilinsko, sąskaitos už avarijas dėl apliejimo metu padarytos žalos kartais pasiekia net penkiaženkles sumas.

„Yra buvę atvejų, kai žalos dydis pasiekė 10 000–15 000 eurų. Gyventojai dažnai net neįsivaizduoja, kaip greitai vanduo prasisunkia per pastato konstrukcijas: viršutiniame aukšte prakiurus žarnelei, kai vanduo bėga stipria srove, labai greitai vanduo pasiekia butus iki pat pirmo aukšto. Stipriai tekantis vanduo gali pasiekti ir elektros instaliaciją. Yra buvęs atvejis, kai žmogų, prisilietusį prie sušlapusio paviršiaus, nukrėtė elektros srovė“, – sako J. Žilinskas.

Ne visada paprasta nustatyti užliejimo priežastį

„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, užliejimai sudaro apie 60 procentų visų būsto draudiminių atvejų. „Dažniausiai nustatoma užliejimo priežastis – susidėvėjusios ar netinkamai sumontuotos vandentiekio sistemos dalys. Už bendrų inžinerinių sistemų priežiūrą ir remontą atsakinga pastatą administruojanti įmonė, bet jei būstas užliejamas dėl netinkamai prižiūrėtos santechnikos pačiame bute, atsakomybė už sugadintą ir savo, ir kaimynų turtą tenka jo savininkui. Draudimo bendrovei kiekvienu atveju yra svarbu išsiaiškinti visas užliejimo aplinkybes, kurios leidžia nustatyti, ar įvykis draudžiamasis, ar draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl jo valdomo turto“, – sako M. Balinskas.

Pašnekovas priduria, kad netvarkingos vandentiekio sistemos – ne tik senų namų problema: būsto užliejimų nutinka ir naujos statybos gyvenamuosiuose pastatuose.

Ne visuomet paprasta nustatyti užliejimo priežastį. Kartais gyventojai skundžiasi, kad šlampa sienos ir lubos, bet viršuje gyvenantys žmonės sako niekur nematantys srūvančio vandens. „Net jei akivaizdžiai ant grindų gyventojai nemato vandens balos, dar nereiškia, kad jų vandentiekio sistema tvarkinga. Neretai meistrai aptinka nesandarius dušo padėklus, pasitaiko atvejų, kai dušai su vandens nutekėjimo sistemomis (be padėklų) įrengti nekokybiškai, bloga hidroizoliacija. Taip pat gali būti trūkę šachtoje paslėpti vamzdžiai“, – paaiškina J. Žilinskas.

Pažeistus vamzdžius svarbu pakeisti nedelsiant

Anot specialisto, būsto užliejimo ir gausybės su tuo susijusių problemų nesunku išvengti laiku pastebėjus pažeistą vamzdį arba vandens tiekimo žarnelę.

„Dalis santechnikos vamzdžių butuose ir bendro naudojimo patalpose yra atviri, jų būklę gyventojai gali įvertinti vizualiai. Jei vamzdžiai drėksta, tai gali būti ženklas, kad vamzdis nebėra sandarus ir ilgainiui įtrūks. Būna, kad smulkūs vamzdžių įtrūkimai matomi plika akimi, tokiu atveju vamzdį būtina laikinai užsandarinti, o po to jį pakeisti, jei tai įmanoma. Jei vamzdžiai pažeisti korozijos – aprūdiję, juos taip pat būtina pakeisti, nes tik laiko klausimas, kada tokie vamzdžiai prakiurs“, – sako „Mano būsto“ atstovas.

Gyventojams patariama prižiūrėti ir vandens tiekimo žarneles: stebėti, ar jos nešlampa, nerūdija. „Atkreipkite dėmesį, ar santechnikos žarnelė nėra surūdijusi, drėgstanti arba deformuota: jei matomi gumbai, ją reikėtų kuo skubiau pakeisti nauja. Žarnelė neturi būti sulankstyta ar stipriai įtempta.

Žarneles reikėtų keisti profilaktiškai, jos nėra amžinos: įprastai rekomenduojama pakeisti kas dvejus metus, bet jų kokybė būna skirtinga. Brangesnės, kokybiškesnės žarnelės gali tarnauti ilgus metus, o pigios, pagamintos iš mažiau kokybiškų medžiagų, gali susidėvėti ir daug greičiau“, – sako J. Žilinskas. Pašnekovas priduria, kad periodiškai reikėtų patikrinti, ar veikia vandens užsukimo ventiliai, tam, kad įvykus vandentiekio avarijai ir pradėjus švirkšti vandeniui galėtumėte sumažinti nuostolius. Dažnai nesuveikia uždaromieji vandentiekio ventiliai, o kol atvyksta pagalba, vanduo būna pasiekęs pirmą aukštą.

J. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad namo konstrukcijose paslėptų vamzdžių, įmontuotų šachtose ir tarp sienų, profilaktiškai patikrinti neįmanoma. „Mūsų specialistų vertinimu, vamzdynai kokybiškai tarnauja apie 30 metų, taigi senesnės statybos namuose, kuriuose vamzdynai niekada nekeisti, rekomenduojame gyventojams vamzdžius atnaujinti. Deja, dažniausiai gyventojai neskuba keisti vamzdžių, kol jie nepradeda trūkinėti, bet tokiu atveju jau kainuoja ne tik vamzdžių keitimas, bet ir užliejimo padaryta žala. Rekomenduočiau gyventojams, sulaukiantiems administratoriaus rekomendacijos keisti vamzdžius, įsiklausyti“, – sako pašnekovas.

Pasak J. Žilinsko, gyventojų geranoriškumo pasigendama ir tais atvejais, kai jau įvyksta avarijos. Kartais be vandens tenka gyventi kelias paras, nes žmogus, kurio bute įvykusi avarija, neįsileidžia į patalpas. „Jei vamzdis trūkęs paslėptose konstrukcijose ir gyventojas neleidžia ardyti sienos, kartais meistrai negali išspręsti problemos net kelias savaites. Tuomet būname priversti kreiptis į teismus, tokie procesai užtrunka. Galiausiai visiems gyventojams tenka mokėti didesnes sąskaitas, mat sudrėksta didesni plotai, reikia brangesnių remonto paslaugų“, – sako „Mano būsto“ atstovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.