Žvėryno pėsčiųjų tilto turėklai nudažyti šią savaitę, tačiau darbus atlikęs darbininkas prognozavo, kad netrukus jie vėl bus išmarginti terliotojų.
Tiltą tenka švarinti kiekvienais metais, nes Žvėryne siautėja terliotojai. Jų neapsigina net centrinės Kęstučio gatvės pastatų šeimininkai, o nuošalesnėse vietose esančių namų sienos, tvoros išmarginamos nuolat.
Kiekvienais metais savivaldybė grafičiams valyti skiria apie 130 tūkst. eurų, bet problemos išspręsti nepavyksta.
Savivaldybė pasitelkė net mokslininkus, sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pagal laiką užfiksuota, kokioje miesto vietoje atsirado naujų grafičių.
Vėliau pagal miesto populiacijos paplitimo duomenis ir grafičių pasiskirstymą mieste buvo analizuojama, kuo išskirtinės būtent tos vietos.
Deja, nieko naujo tyrimas neatskleidė – šios vietos susijusios su didesniu nusikalstamumu.
Kitos priežastys – tos vietos yra nuošalesnės, mažiau apšviestos.
Savivaldybė praėjusiais metais dažniausiai terliojamas vietas net pasiūlė apsodinti vijokliais.
Menininkas Algirdas Gataveckas įsitikinęs, kad grafičiai nėra vien tik blogas reiškinys – tai ir būdas kurti meną: „Be to, reikia atskirti, kas yra mėgėjiškas vandalizmas, ir įvertinti, ar idėjai išreikšti parinkta tinkama vieta, ar nedaroma žala paveldui.“
Jis pasigedo ir investavimo į kūrėjus. Pasak jo, net ir baudžiant, keliant bylas gatvės menininkams reikia atsižvelgti, už ką baudžiama, už kokį kūrinį.
Anot A.Gatavecko, grafičių piešėjų daug, todėl reikia mokyti, šviesti tokius žmones, o ne drausti kurti. Ir žiūrėti į juos ne kaip į vandalus, o kaip galbūt į būsimus profesionalus, kuriuos reikėtų parengti, nes jie turi daug energijos.
Vilniuje yra 6 vietos, kuriose galima piešti be savivaldybės leidimo nuo 8 iki 22 valandos. Anksčiau tokių vietų buvo daugiau.
