Prašo gelbėti nuo sodus niokojančių šliužų, tačiau valdininkai problemos nemato: tvarkykitės patys arba mokėkite baudas

Apie invazinius šliužus kalbama jau ne pirmi metai – Lietuvoje plintantys gyviai padaro daug nuostolių daržininkams ir sodininkams. Su jais kovoti labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Apie bėdas dėl šliužų kalbėjo ir į redakciją paskambinusi vadžgiriškė. Pasak jos, gyventojai su kenkėjais palikti kovoti vieni, nors juos naikinti turėtų padėti ir savivaldybė.

Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>M. Mikalainio nuotr.
Manoma, kad invaziniai šliužai į Lietuvą galėjo patekti, pavyzdžiui, iš Lenkijos su daržovėmis, iš Vokietijos su sodinukais ar iš Olandijos su gėlėmis.<br>M. Mikalainio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Jūratė Stanaitienė, „Jurbarko šviesa“

Jul 10, 2022, 8:13 AM

Lipa per langus

Nenorėjusi prisistatyti moteris pasakojo, kad gyvena netoli Vadžgirio kapinių.

„Čia esam penkios sodybos ir labai kenčiam nuo šliužų. Jie tiesiog per langus lipa. Visos kapinės užpultos. Ten negali jokios gėlės sodinti – suėda. Nevaliojame vieni su tais kenkėjais kovoti“, – guodėsi vadžgiriškė.

Moteris pasakoja, kad ši bėda kamuoja ne pirmus metus.

„Kreipiausi pernai ir į seniūną, prašiau, kad seniūnija padėtų susitvarkyti, mes kapinėse neišnaikinsim tų kenkėjų, o palikus ten, jie vėl sodybas apspinta“, – tikina vadžgiriškė. Ji mano, kad seniūnija turėtų nupirkti preparatų šliužams naikinti, nes patys gyventojai tam neturi pinigų.

„Yra priemonių, pati sau pirkau, bet 500 g grūdelių kainuoja 13 Eur. Nepripirksi. Yra jų ir Jurbarko parduotuvėse, prekiauja Vilniaus firma. Skambinau. Jos vadybininkai sakė, kad kitos savivaldybės perka urmu tą priemonę ir naikina šliužus. Sakė, kad taip daro Šakiai“, – nebežinodama, ką daryti su šliužais, moteris apskambino nuodų kenkėjams prekiautojus.

Pasak jos, kiti kaimynai taip pat neturi galimybių naikinti šliužų – garbaus amžiaus žmonės nežino, ką reikėtų daryti, yra ir visai apsileidusių, kurių ūkiai tampa kenkėjų veisyklomis. „Pavargom jau kovoti. Ir beviltiška, kai aplink nieko nedaroma. Nesuprantu, kaip kapinės niekam nerūpi. Net mero artimųjų čia yra palaidotų. Negi nemato, kas darosi? Turėtų tvarkyti“, – įsitikinusi vadžgiriškė.

Seniūnas bėdos nemato

Kitaip situaciją mato Šimkaičių seniūnijos, kuriai priklauso Vadžgirys, seniūnas Sigitas Vaitiekūnas. Pasak jo, išskyrus tos moters, daugiau skundų jis nesulaukęs.

„Na, ne visai teisingai ji kalba. Pernai aš pats asmeniškai nupirkau tiems žmonėms chemikalų, pasakiau kaip naudoti, kaip jie veikia. Visi žino, kad pats efektyviausias būdas kovoti su šliužais – juos rinkti. Reikia tvarkytis, šienauti“, – sako seniūnas. Pasak seniūno, tokiems darbams seniūnija neturi lėšų, o ir bėdos didelės dar nėra – daugiau niekas nesiskundžia, apie nuėstus augalus kapinėse taip pat nėra jokių žinių.

„Žmonės patys problemą turėtų spręsti. Jei jau aptiksim kokį židinį, tada naikinsim ir mes. Jei šliužai plis, tada taps problema. Tada reikės spręsti“, – kol kas didelės bėdos S. Vaitiekūnas neįžvelgia.

Šliužų chemikalais nenaikina ir Jurbarko miestą tvarkantis „Jurbarko komunalininkas“. Pasak bendrovės gamybos vadovės Liljanos Dragūnavičienės, šliužų mieste yra, jie kelia problemų, ypač miškingesnėse, drėgnesnėse vietose. „Jų yra. Gėlynus tvarkančios moterys juos tiesiog renka, bet kiek gali spėti, kai visus gėlynus tvarko dvi darbuotojos“, – sako specialistė.

Pasak jos, chemikalais šliužų bendrovė niekada nenaikino. „Neturėtume ir kvalifikacijos tokiems darbams. O ir chemikalai dabar išbrango kelis kartus. Kol kas tvarkomės paprastai“, – sako L. Dragūnavičienė.

Kaimynai skiria lėšų

Pasiteiravome, ar tikrai Šakių r. savivaldybė imasi priemonių šliužams naikinti. Pasak Šakių r. savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Juodvalkienės, Šakių r. savivaldybė jau ne pirmus metus skiria lėšų invaziniams šliužams naikinti viešose teritorijose – priemonė barstoma sklypuose, kuriuos prižiūri seniūnija.

„Deja, Šakių rajonui tai irgi opi problema. Kiekvienais metais suma skiriasi – priklausomai nuo rinkos kainos ir nuo seniūnijų prašomo kiekio (kiekvienais metais surenkama informacija iš seniūnijų, kokiam plotui tvarkyti reikia priemonės ir ji yra užsakoma)“, – rašo specialistė. Pasak jos, šiais metais Šakių r. savivaldybė nupirko priemonės už 4084 Eur, ir ji buvo išdalinta seniūnijoms.

Lėšos skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. K. Juodvalkienė pabrėžė, kad šliužų naikinimu privačiuose sklypuose rūpinasi patys sklypų savininkai.

Jurbarko r. administracijos direktorius Raimundas Bastys tikina, kad prašymų ir skundų iš gyventojų dėl šliužų negauta, seniūnai taip pat nekėlė šio klausimo. Pasak direktoriaus, šių gyvių egzistencija priklauso nuo tam tikros aplinkos, pvz. Smalininkai, Viešvilė šliužais negali „pasigirti“, nes vyrauja smėlynai, nederlingos dirvos ir atitinkamai sausesnė terpė, ne tokia vešli augmenija.

„Kiekviena seniūnija gali turėti šiek tiek skirtingą padėtį. Apie poreikį ir galimybę skirti lėšas – tai klausimas, turintis dvi kryptis. Viena iš jų – viešosios erdvės: joms prižiūrėti ( gėlynai, parkai ir pan.) yra skiriamos lėšos įvairiems darbams – augalų pirkimui, sodinimui, priežiūrai, tręšimui, laistymui, kenkėjų naikinimui (šliužams taip pat, jei būtų toks poreikis).

Kita – privatūs sklypai, kuriais rūpinasi patys savininkai. Privačiam sektoriui skirti lėšas, kompensuoti ar pan. būtų galimybė tik esant atitinkamam tarybos sprendimui“, – į „Šviesos“ klausimą dėl galimo šliužų naikinimo finansavimo atsako R. Bastys.

Kaip saugotis?

Rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo invazinių šliužų, parengė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkai dr. Grita Skujienė ir dokt. Mantas Adomaitis.

Svarbu prisiminti, kad nė viena priemonė nepasižymi 100 proc. efektyvumu, poveikio galima sulaukti taikant mišrias priemones ir nuolat, efekto nebus iš karto – poveikis pasimatys vėliau, o pavėlavus, šliužai jau gali būti spėję sudėti kiaušinius.

Šliužų neatsikratysite, jei jų nenaikinsite drauge su kaimynais – likę židiniai vėl plėsis. Mokslininkai pirmiausia rekomenduoja tinkamai sutvarkyti aplinką.

Šliužai nepakenčia tiesioginės saulės spindulių ir sausros, todėl galima nuspėti, kur turėtų atsirasti kiaušinių dėtys: augalų atliekų krūvose, po nušienauta drėgna žole ar šienu, po įvairiais indais, vazonais, dekoracijomis, po lentomis, statybinėmis atliekomis, po mulču ar ant jo, aukštoje žolėje.

Ne vienas sodininkas, norėdamas išvengti augalų nugraužimų ir kitos šliužų daromos žalos, jau išmoko paruoštą sėjai dirvą „izoliuoti“ naudodami įvairias barjerines priemones.

Druska, pasak mokslininkų, yra labai laikina priemonė, kuri dirvą užsūdo ir augalai blogiau auga, o palijus – poveikio nebelieka, todėl yra rekomenduojamos varinės juostelės ant tvorelės ir specialūs dažai.

Kenkėjus būtina naikinti

Nuo šliužų būtina ne tik saugotis, bet ir juos naikinti. Šliužai yra labai vislūs – dvilyčiai gyviai padeda po 200–540 kiaušinių. Reikia nusiteikti, kad su šliužais kovoti bus ypatingai sunku – vienkartinė nuodų dozė neišnaikins visų šliužų, nuodų reiks nuolat, kol kenkėjų kiekiai sumažės 10– 12 kartų, o šalia nuodų kasdien reikės šliužus gaudyti ir naikinti. Rekomenduojama šliužų naikinimą pradėti ištirpus sniegui ir tęsti iki sniego.

Naudoti reikėtų kelias priemones iš karto – nuodijimą, naudojant chemines priemones (moliuskicidus) židiniuose, gaudykles, panaudoti natūralius priešus – paukščius bei naudoti mechaninį cheminį sutrynimą ar sušaldymą po surinkimo.

Šliužų naikinimas turi būti nepertraukiamas procesas – rekomenduojama miestelyje skelbti „šliužų naikinimo dienas“ arba net „šliužų naikinimo savaites“, kai kaimynai padeda kaimynams susitvarkyti su šiukšlynais, kuriuose telkiasi šliužai. Surinkus šliužus, niekada jų nepalikti gyvų, pvz., užberti druską uždarame kibire arba stiklainyje. Liepos – spalio mėn. reikėtų ieškoti ir traiškyti šliužų kiaušinius.

Moliuskocidus visada reikia naudoti pagal instrukciją, lakytis ypatingo saugumo. Chemikalus galima saugiai patalpinti į gaudykles šliužams.

Gaudyklės taip pat turėtų būti naudojamos drauge su kaimynais – tada poveikis bus geriausias. „Jei Jūs gaudote, o Jūsų kaimynas – ne arba Jūs neturite kaimyno, tačiau šliužai jau išplitę šalia upelio nepjautose žolėse netoli Jūsų sodybos, tuomet jums jaukas tik kels problemų – juo nuolat priviliosite vis naujus šliužų būrius iš aplinkinių veisyklų, ir jūsų augalai bus nuolat nugriaužiami, nors pagausite daug šliužų“, – perspėja mokslininkai.

Gaudykles galima pirkti sodininkams skirtose parduotuvėse arba pasigaminti patiems, o kaip jaukas tiks rūgstantis alus, cukraus ir mielių tirpalas, maisto likučiai, kačių ėdalas ir panašiai, net jau žuvę šliužai. Nereikėtų užmiršti ir natūralių šliužų priešų – ežių, kurmių, rupūžių, laukinių paukščių, plėšrių vabalų, kirmėlių, nors pilnos apsaugos jie neužtikrina.

Numatytos baudos

Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse yra numatytos net baudos už invazinių šliužų nenaikinimą. Kodekso 304–2 str. „Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas“ rašoma, kad invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 100 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 200 eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.