Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirti beveik 3 mln. eurų.
Pasak savivaldybės atstovų, tai dar vienas žingsnis žaliojo kurso kryptimi – švaresnio ir tvaresnio miesto link.
Kompensuos 100 procentų
Iki šiol daug dėmesio skyrusi „Svajonių kiemo“ bei Paveldotvarkos programoms, miesto savivaldybė imasi naujos iniciatyvos. Skaičiuojama, kad ji aktuali beveik pustrečio tūkstančio namų ūkių, kurie vis dar neprisijungę prie miesto tinklų ar neturi nuotekų valymo įrenginių.
Pagrindinis tikslas – padėti miestui galutinai atsikratyti taršos šaltinių, kai į aplinką patekusios buitinės nuotekos daro tiesioginę žalą pro Kauną tekantiems upeliams bei kitoms teritorijoms. Be to, siekiama prisidėti prie bendros gyventojų aplinkos, sudarant galimybę naudotis išplėtota ir kokybiška paslauga mieste.
Naujai startuojanti Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa sulaukė vieningo miesto tarybos pritarimo.
Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skirs iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – iki 1500 eurų. Programoje numatyti ir nuotekų siurblio pirkimo bei montavimo darbai, jeigu to reikės. Vienam prietaisui įrengti gali būti skiriama iki 300 eurų.
Programą numatyta įgyvendinti per artimiausius dvejus metus. Šiais metais miesto biudžete suplanuoti 600 tūkst. eurų, o kitąmet sumą ketinama didinti beveik keturiskart – iki 2,2 mln. eurų.
Per artimiausius kelis mėnesius planuojama pakviesti būstų savininkus dalyvauti programoje ir teikti paraiškas finansavimui gauti. Apie tai gyventojai bus informuoti internetu ir žiniasklaidoje. Įvertinus pateiktus dokumentus ir priėmus palankų sprendimą dėl kompensavimo, toliau seks rangovų paieškos. Galiausiai savivaldybė finansuos atliktus darbus.
Kontrolė davė rezultatų
Per pastaruosius kelerius metus Kaune išskirtinis dėmesys skirtas būtent upelių taršai – atlikta gerokai daugiau nei pusantro tūkstančio reguliarių ir neplaninių patikrų. Nustatyta nemažai atvejų, kai gyventojai aplaidžiai tvarko nuotekas, nenaudoja valymo įrenginių.
Nuo 2020-ųjų pavasario specialistų akiratyje atsidūrė per 4 tūkst. savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų. Šiuo metu jų sumažėję beveik perpus.
Tvarkytis kauniečius paskatino reguliarios vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių patikros, neplaniniai apsilankymai būstuose ir netgi požeminė žvalgyba georadaru.
Rezultatas: gauta daugiau nei tūkstančio gyventojų prašymų dėl prisijungimo prie miesto centralizuotų tinklų, kiti sudarė sutartis su legaliais nuotekų išvežėjais.
„Amalės, Girstupio ir Gričiupio upelių, Nemuno bei Neries tarša – dešimtmečio ekologinė problema. Jau kelerius metus miestas ją intensyviai sprendžia. Ligšioliniai rezultatai nuteikia pozityviai, tačiau, norint dar didesnio proveržio, reikia papildomų veiksmų. Būtent tam skirta Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa.
Tai miesto paskatinimas ir visavertiškas prisidėjimas, kad ateities Kaune gyventume švariau. Paprastai tariant, savivaldybės kolegos beldžiasi ne tik į gyventojų namų duris, bet ir sąžinę“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pasak vicemero, užfiksavus piktybiškus atvejus, aplinkos teršėjai neišvengdavo administracinės atsakomybės. Vis dėlto šiandien Kaune vingiuojantys upeliai jau kur kas skaidresni nei prieš kelerius metus – jų krantuose nebejuntamas aitrus tvaikas.
Parama arba patikrinimai
Savivaldybės specialistai sako, kad savarankiškai nuotekas tvarkantiems kauniečiams teliks dvi išeitys: pasinaudoti miesto investicijomis ir jungtis prie centralizuotų tinklų arba susitaikyti su nuolat organizuojamais reguliariais patikrinimais.
Nustačius neatsakingo elgesio atvejus ir įvertinus žalą aplinkai, už privačioje valdoje netinkamai veikiančius valymo įrenginius ar nederamai utilizuojamas nuotekas gresia administracinė atsakomybė – bauda iki 600 eurų. Didesnio masto nusižengimus tiria aplinkosaugininkai, o piniginės baudos gali siekti ir 1,5 tūkst. eurų.
Daugiausia rūpesčių Kaune kyla dėl senos statybos namų kvartalų Šančiuose, Gričiupyje, Vilijampolėje, Panemunėje bei Aleksote. Čia atskleista kelios dešimtys piktybinių atvejų, kai gyventojai „taupė“ gamtos sąskaita. Patikrų metu rasta į upelių šlaitus išvestų nuotekų vamzdžių, netinkamai įrengtų srutų duobių, betoninio dugno neturinčios talpyklos tapusios tiesioginiu dirvožemio ir aplinkos taršos tašku.
