Namų organizatorė Jovita klientams užduoda penkis klausimus: išgirdusi atsakymą, žino, kaip jiems padėti buityje

Kaip gyventi, kad nereikėtų tvarkytis namų? Profesionali namų organizatorė, tvarkos specialistė Jovita Mikštė sako, jog tai įmanoma – tereikia sukurti vietą daiktams.

Profesionali namų organizatorė, tvarkos specialistė Jovita Mikštė sako, jog tai įmanoma – tereikia sukurti vietą daiktams.
Profesionali namų organizatorė, tvarkos specialistė Jovita Mikštė sako, jog tai įmanoma – tereikia sukurti vietą daiktams.
Profesionali namų organizatorė, tvarkos specialistė Jovita Mikštė sako, jog tai įmanoma – tereikia sukurti vietą daiktams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Profesionali namų organizatorė, tvarkos specialistė Jovita Mikštė sako, jog tai įmanoma – tereikia sukurti vietą daiktams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 5, 2023, 3:27 PM, atnaujinta Feb 5, 2023, 4:21 PM

Tvarkingai gyventi įmanoma

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo J. Mikštė, ji nuolat kartoja, tačiau dažnas vis tiek netiki, kad tvarkingai gyventi įmanoma. Ką tai reiškia?

Žmonės turi per daug daiktų, kurie mėtosi bet kur, neturėdami vietos jie ir sukuria netvarką namuose.

Kiekvienam daiktui namuose J. Mikštė sukuria vietą, tuomet kasdien užtenka 15–20 minučių tuos daiktus ten pasidėti.

Jei daiktams vietos nėra, jie tiesiog mėtosi bet kur, kai kurie žmonės nuleidžia rankas, nesitvarko, daiktai kaupiasi, situacija namuose tampa nekontroliuojama.

Atrodo, paprasta: nepirkti daikto arba surasti jam vietą, tačiau pašnekovė pabrėžia – reikia žinoti tam tikras taisykles.

Namų organizavimas, ką vis dar tenka įrodinėti lietuviams, nėra namų tvarkymas ir valymas. Tai sprendimai, ką padaryti, kad namai liktų tvarkingi, kad jiems reikėtų skirti kuo mažiau laiko. Juk mes nuolat skubame, norime kuo mažiau laiko praleisti buityje, tvarkydamiesi.

Mūsų mamos, anot J. Mikštės, neišmokė tvarkytis arba aiškino, kad reikia tvarkytis, bet pačios nesukurdavo vietos daiktams.

Vyresni žmonės sako, jog moka tvarkytis, bet, pašnekovės žodžiais, nemoka organizuoti. Sulankstyti patalynę ar rankšluosčius, juos sudėlioti pagal spalvas nesunku, daug sudėtingiau, kad jie numatytoje vietoje ir liktų.

Apgalvoti, kiek daiktų reikia

Kaip sukurti tvarką virtuvėje? Puodų dangčiai neturi mėtytis bet kur, jiems skirti laikikliai. Birūs produktai turėtų būti indeliuose su etiketėmis, lėkštės – stalčiuose su lėkščių laikikliais arba lentynėlėse, virtuviniai prietaisai – vienoje spintelėje, o ne stalčiuose.

Indeliai biriems produktams – jie užima vietos, ar nesukuria didesnės netvarkos?

Šiuo metu, pašnekovės žodžiais, turime taupyti, taigi, kas geriau? Investuoti į dėžutes, indelius ar nuolat pirkti, pavyzdžiui, grikius, nes nežinai, ką turi virtuvėje?

Kita klaida – nusipirkti pigių prietaisų, nes patraukli kaina, o pagrindinius prietaisus laikyti suslėptus sandėliuke, kol jų vietą užima pigi sulčiauspaudė, nors, pasirodo, sulčių nė nemėgsti.

Kaip pasakojo Jovita, ji užduoda klientui penkis klausimus, ir gali atsakyti, ar daikto žmogui tikrai reikia. Jei daiktas tikrai kelia sentimentų, naudojamos dvi sentimentų dėžutės.

Vaikai – irgi daiktų kaupikai

Daiktus, pašnekovės žodžiais, kaupia ne tik suaugusieji, ypač vyrai, bet ir vaikai. Pavyzdžiui, viena mergaitė kaupė viską: sąsiuvinius nuo pirmos klasės, nors jai jau buvo aštuoneri, vaiko kambarį Jovita tvarkė (daiktus rūšiavo, dėliojo, atrinkinėjo) 11 valandų.

Nusprendus atsikratyti nereikalingų daiktų, anot Jovitos, daug kas pasikeičia. Santykiams labai kenkia buities darbai. Jei namuose nėra sistemos, vyras ar moteris netvarkingi, jokio buitiškumo – dėl šių priežasčių šeimose kyla daug problemų.

Būna, suorganizavus namus, žmonės galiausiai pamėgsta tvarkytis, ruošti maistą, pietauti prie bendro stalo, ant kurio iki tol būdavo laikoma daugybė daiktų, o valgyti tekdavo tiesiog ant sofos.

Suorganizavus namus, šeima atgauna erdvę, kur gali būti.

Pirma patogumas, tuomet – grožis

Labiausiai sujaukiama vieta namie, pasak Jovitos, koridorius. „Mes įeiname, numetame daiktus, antra, neinvestuojame pinigų įrengdami koridorių, koncentruojamės į virtuvę ir vonią. Jeigu nepastatai krepšio ar lentynų vaikų batams, jie mėtysis bet kur. Vaikai neatidarės sunkių spintos durų, kad pasidėtų batus. 

Koridorius – Lietuvos dizainerių klaidos, kurias aš taisau. Nesvarbu, kad namuose vyrauja minimalizmas. Keliasdešimt porų batų, rankinė numesta, striukės ant kabliukų, o ne spintoje, raktai ant virtuvės salos – nėra patogumo. Patogumas, o jau tuomet grožis. Pirma, kaip tavo šeima ateina į namus, kuomet tu tempi daiktus, šunį, vaiką, būtina, kad įėjus pro duris būtų suolas atsisėsti, krepšys batams susidėti ir pan. – visur taisyklės“, – kalbėjo J. Mikštė.

Ką daryti itin netvarkingiems žmonėms? Pašnekovė siūlo pradėti mažais žingsniais. Galbūt, nuo kojinių stalčiaus, išsikelti vieną tikslą, pasižiūrėti pavyzdžių, kaip tvarkosi pasaulis.

„Ne aš sukūriau organizavimą, tai išmokta, nes pritaikyta milijonams žmonių. Pabandyta, ir visiems tinka“, – kalbėjo namų organizatorė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.