Siūlo penkis kartus padidinti baudas už miestų želdinių naikinimą – tokie skaičiai dar nematyti

Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius ir Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas siūlo penkis kartus – kai kuriais atvejais iki 4500 eurų – didinti baudas už neteisėtą miestų želdinių naikinimą.

Tokį pasiūlymą Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms įregistravę parlamentarai siekia atgrasinti pažeidėjus nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo, taip pat želdinių projektavimo, įrengimo ar priežiūros reikalavimų nesilaikymo.<br>Asociatyvi nuotr. (Canva).
Tokį pasiūlymą Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms įregistravę parlamentarai siekia atgrasinti pažeidėjus nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo, taip pat želdinių projektavimo, įrengimo ar priežiūros reikalavimų nesilaikymo.<br>Asociatyvi nuotr. (Canva).
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Linas Jonauskas.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Linas Jonauskas.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jadvyga Bieliavska

Oct 16, 2023, 3:08 PM

Tokį pasiūlymą Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms įregistravę parlamentarai siekia atgrasinti pažeidėjus nuo neteisėto želdinių naikinimo, žalojimo, taip pat želdinių projektavimo, įrengimo ar priežiūros reikalavimų nesilaikymo.

„Nuolat girdime istorijas apie nekilnojamojo turto vystytojų neteisėtai išpjautus medžius. Statybininkai, kurie, negalėdami lengvai įvažiuoti su kranu į statybvietę, nupjauna medžius vien dėl to, kad jie jiems kelia nepatogumų. Dabar už neteisėtai sunaikintą medį pažeidėjai atsiperka vos keliomis dešimtimis eurų, o kartais – tik įspėjimu. Tokios menkos baudos skatina savivalę ir nelegalų miesto medžių naikinimą“, – Eltai sakė Seimo narys socialdemokratas L. Jonauskas.

Jo nuomone, siūlymas didinti baudas bent 5 kartus leis apsaugoti miesto želdinius.

Medžiai yra itin svarbūs miestų, miestelių ekosistemoms – jie turi ne tik estetinę funkciją, bet ir padeda kovoti su oro, triukšmo tarša, karščiu vasaros metu. Tikiuosi, kad kur kas didesnės baudos pažeidėjus privers susimąstyti, ar verta nupjauti medį vien dėl nepatogumo“, – teigia L. Jonauskas.

Jeigu Seimas pritartų, už neteisėtą saugotiniems želdiniams priskirtų krūmų naikinimą fiziniams asmenims būtų galima skirti baudas nuo 300 iki 1 tūkstančio eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 1500 eurų.

Baudos už neteisėtą medžių naikinimą gyventojams siektų nuo 900 iki 3 tūkstančių eurų, o įmonių vadovams – nuo 1200 iki 4500 eurų.

Siūlomos baudos ir už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių krūmų ar lianų naikinimą. Tai užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 850 eurų. Neteisėtas ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimas užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 800 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1700 eurų.

Želdynų projektavimo reikalavimų pažeidimas, kaip siūloma projekte, užtrauktų baudą nuo 700 iki 1500 eurų.

Už neteisėtą leidimų kirsti, pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimą siūloma juridinių asmenų vadovus bausti nuo 450 iki 1550 eurų. Šiuo metu už tokią veiką numatytos baudos siekia nuo 90 iki 230 eurų.

Pasiūlymo autoriai T. V. Raskevičius ir L. Jonauskas taip pat siūlo numatyti administracinę atsakomybę už nepranešimą savivaldybės institucijai apie nesaugotinų medžių kirtimą ar intensyvų genėjimą. Už tokią veiką siūloma numatyti baudas nuo 600 eurų (fiziniams asmenims) iki 900 eurų (juridiniams asmenims).

Pasak L. Jonausko, iniciatyva padidinti administracinę atsakomybę už neteisėtą saugotinų krūmų ir medžių naikinimą atsirado dėl to, kad tokių nusižengimų skaičius padidėjo apie 9,8 proc. (lyginant 2021 metų ir 2022 metų duomenis).

Remdamasis statistiniais duomenimis, jis sako, kad registruojama vis daugiau saugotinų medžių naikinimo atvejų – 2021 metais fiksuota 15 atvejų, 2022 metais – 39 atvejai, o 2023 metais (rugsėjo mėnesio duomenimis) fiksuoti jau 52 atvejai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.