Kaip „sutalpinti“ atliekas mažame būste: yra vos trys esminiai patarimai

Rūšiavimas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: rūšiuojame plastiko pakuotes, popierių, stiklą, depozitinę tarą, o netrukus prisidės ir maisto rūšiavimas. Atliekų kiekis, „Eurostat“ duomenimis, kasmet auga, o vienas gyventojas Europos Sąjungoje sukuria apie 505 kg komunalinių atliekų per metus. Ekspertai pateikia tris patarimus, kaip atliekas „sutalpinti“ nedideliuose būstuose.

Rūšiavimas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o netrukus prisidės ir maisto rūšiavimas.<br>123 rf nuotr.
Rūšiavimas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o netrukus prisidės ir maisto rūšiavimas.<br>123 rf nuotr.
„Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.
„Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.
Inžinierė ir interjero dizainerė Jovita Žemaitienė.
Inžinierė ir interjero dizainerė Jovita Žemaitienė.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-10-20 16:52

Atsižvelkite į savo įpročius

Įrengiant nedideles gyvenamąsias erdves, itin svarbu yra funkcionalumas, todėl inžinierė ir interjero dizainerė Jovita Žemaitienė pirmiausia pataria atsižvelgti į savo įpročius:

„Nors atrodo, kad visi gyvename panašiai, iš tiesų patogumo kriterijai kiekvienam žmogui yra individualūs. Galvojant, kur patogiausia įrengti šiukšliadėžes, verta apsvarstyti, kiek atliekų sukuriu, kokių daugiausia, kokie mano įpročiai. Pavyzdžiui, jei žmogus valgo daug pusfabrikačių, saldumynų, fasuotų produktų, bus įvairių pakuočių, todėl plastikui skirta šiukšliadėžė galėtų būti didesnė. Jei mėgstate gaiviuosius gėrimus, reikia apgalvoti, kur laikyti depozitinę tarą, juk nenešite priduoti po vieną butelį.“

Anot dizainerės, daug namuose gaminantiems žmonėms maisto atliekoms skirtą šiukšliadėžę patogiausia įrengti po kriaukle, rinktis patogiai išsitraukiančius stalčius, kad būtų lengva prieiti ir išmesti. Kitų rūšių atliekoms patogiausia ieškoti vietos arčiau įėjimo į patalpą. Mišrių komunalinių atliekų konteineryje net 15 proc. atliekų sudaro maisto likučiai, vienam Lietuvos gyventojui tenka vidutiniškai apie 41 kg išmetamo maisto per metus.

„Atliekų rūšiavimas pirmiausia prasideda gyventojų namuose, iš patirties žinome, kad jie tikrai nori rūšiuoti ir domisi, kaip teisingai tą daryti. Išrūšiuotų atliekų kiekis kasmet didėja, tačiau vis dar pasitaiko klaidų. Jų išvengti galėtų padėti apgalvotas namų įrengimas, kur kiekvienos rūšies atliekoms būtų skirta aiški, patogiai pasiekiama vieta“, – teigia aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.

Rūšiavimui – atskira spinta

Interjero dizainerė dalijasi, kad šiuo metu itin populiaru įrengti į bendrą baldų visumą įmontuojamas šiukšliadėžes. Atskirai statomos šiukšliadėžės mažose erdvėse užima papildomai vietos, o įmontuojamos organiškai įsilieja į bendrą interjerą, atrodo estetiškai ir yra patogios.

„Galvojant apie patogų rūšiavimą nedideliame būste, reikėtų atsižvelgti ir į bendras rūšiavimo taisykles – kokios atliekos keliauja į tą patį konteinerį, kiek jų namuose susidaro ir kaip dažnai jas reikia išmesti.

Pavyzdžiui, maisto atliekas išnešame gana dažnai, jų prikaupiame daug, todėl praverstų didesnė šiukšliadėžė, o stiklo atliekų susidaro nedidelis kiekis, tad ir išnešti galima rečiau, priėjimas prie šiukšliadėžės nebūtinai turi būti pats paprasčiausias. Tokios atliekos gali būti laikomos arčiau grindų įrengiamuose skyriuose“, – sako ekspertė.

Mažose patalpose įvairių pakuočių atliekoms dizainerė pataria skirti atskirą spintą su atskirais skyriais skirtingų atliekų rūšiavimui. Nedidelėje spintoje gali būti įrengiami tiek išvažiuojantys stalčiai, tiek spintelės su durelėmis, kuriose – rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės.

„Patogu, kai atliekos, kurių turime daugiausia, yra kiek aukščiau, rankų lygyje ir lengvai prieinamos, o žemiau sudėtos daugiau sveriančios. Įrengiant šiukšliadėžes, reikėtų atsižvelgti, kad visos dalys turi būti lengvai pasiekiamos išvalyti, būtų patogus apšvietimas, juk valyti pasišviečiant žibintuvėliu išties nepatogu. Taip pat svarbu įvertinti, kad maišelius su atliekomis būtų lengva išimti“, – vardija J. Žemaitienė.

Šiukšliadėžė – pagal rūšiavimo taisykles

Šiukšliadėžių dydį ir kiekį namuose galėtų lemti pagrindinės rūšiavimo taisyklės. „Popieriaus ir plastiko pakuotės keliauja į tą patį konteinerį, susidarantis šių atliekų kiekis tikrai nemažas. Į stiklo konteinerį turėtų keliauti tik stiklainiai, stiklinių indų duženos, tokių atliekų susidaro ne kasdien. Higienos priemonės, maisto atliekos, suplyšusi tekstilė turėtų būti metama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, susidaro nemažas įvairių atliekų kiekis“, – sako R. Viskauskienė.

Ji primena, kad į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį galima mesti stiklinius butelius, stiklainius, šukes, o nereikėtų mesti veidrodžių, porceliano ir keramikos gaminių, langų stiklų, ekranų ar lempučių.

Į bendrą popieriaus ir plastiko konteinerį galima mesti laikraščius ir žurnalus, kartonines ir plastikines dėžutes bei pakuotes, knygas, lankstinukus, vokus, plėvelę, maišelius, kombinuotas pakuotes. Nereikėtų mesti dažais, riebalais, tepalu, maisto likučiais sutepto popieriaus, sauskelnių, žaislų, dantų šepetėlių, bakelių ir indelių nuo statybose ar automobilių priežiūroje naudojamų produktų.

Lietuvoje planuojama jau ir maisto atliekas pradėti tvarkyti atskirai, žengiami pirmieji žingsniai būtent maisto atliekoms skirtų rūšiavimo konteinerių įrengimui. Numatyta, kad visoje Lietuvoje maisto atliekos atskirai bus rūšiuojamos nuo 2024 m. Taigi, gyventojai turėtų numatyti papildomą vietą rūšiavimui skirtai šiukšliadėžei.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.