Galimi iššūkiai kapinių augalams
Šiais laikais dėl laiko stokos ar atstumo mažai kas turi galimybių dažnai lankyti kapus ir juos tinkamai prižiūrėti. Visgi išpuoselėtą artimųjų kapą norisi turėti. Tokiu atveju sodinami ypatingomis savybėmis pasižymintys augalai, nes tikėtina, kad jiems teks susidurti su didesniais iššūkiais nei namų sode.
Pagrindinius keblumus kapinėse kelia prastas dirvožemis, poreikis augalus dažnai palaistyti bei apravėti nuo piktžolių, gyvūnų pakenkimai, nepalankios oro ir aplinkos sąlygos, tokios kaip sausra, šalnos, pavėsinga ar saulėta vieta.
Laimei, kai kurios problemos gana lengvai išsprendžiamos (įterpiant komposto į dirvą prieš gėlių sodinimą arba mulčiuojant 2–5 cm sluoksniu po sodinimo), bet pasiruošti nepalankioms augalų augimo sąlygoms ne visada pavyksta. Svarbiausia, kad kapams apsodinti reikia visapusiškai atsparių augalų ir reikalaujančių itin mažai priežiūros.
Tinkamiausios gėlės kapams
Gėlės yra natūralus pasirinkimas kapams papuošti, o pasirinkti galima įvairius variantus pagal poreikį ir galimybes. Visgi, ne bet kokie augalai tinkami sodinti kapinėse, nes gėlės turi įveikti nepalankias aplinkos sąlygas, bet kartu ir atitikti ramią kapinių aplinką. Be to, pageidautina, kad kapų gėlės išliktų gražios ne tik žydėjimo metu, bet ir visą jų vegetacijos laikotarpį. Galima rinktis augalus iš šių kategorijų, o dar geriau – jų derinius:
Daugiametės gėlės kapams kasmet suteikia spalvų, o joms įsitvirtinus, gėles prižiūrėti reikia mažai. Priežiūra apsieina tik menku apgenėjimu, plitimo kontrole, kartais patręšimu, augalinių šiukšlių apvalymu. Nors daugiamečių augalų, tinkančių kapų priežiūrai, pavadinimus galima vardinti ir vardinti, džiaugsitės pasodinę itin populiarių gėlių, tokių kaip vaškinės begonijos, raktažolės, šilokai, vilkpupės, pakalnutės ir kitos gėlės.
Sumedėję daugiamečiai augalai ar puskrūmiai, tokie kaip viržiai, nedideli rožių krūmeliai, šliaužiantys kadagiai, taip pat sodinami kapinėse. Iš didesnių krūmų, pavyzdžiui, buksmedžio, mahonijos, ožekšnio, tujos, formuojamos nedidelės gyvatvorės, užuovėja. Spygliuočiai ar visžaliai krūmai yra labai pasiteisinę augalai ir ilgus metus auginami kapinėse.
Vienmetės gėlės yra puikus pasirinkimas, tačiau jas reikia dažnai papildomai laistyti. Vienmečių gėlių privalumas – kiekvienais metais galima sodinti vis naujas rūšis, keisti spalvas, eksperimentuoti su kompozicijomis, kaitalioti vietas. Lietuvoje kaip vienmetės gėlės dažniausiai sodinamos puošniosios begonijos („ledinukai“), sprigės, našlaitės, laumakės (kaulasėkliai), žioveiniai, smulkiažiedės chrizantemos, gazanijos, kininiai gvazdikai, serenčiai, verbenos, celiozijos, krūminės lobelijos ir kiti.
Kiliminiai augalai ir šliaužiančios kapų gėlės neretai pasirenkamos kapams papuošti ir žemei uždengti. Dideliu atsparumu sausrai ir sparčiu augimu pasižymintys kiliminiai augalai užkerta kelią piktžolėms įsikurti, o jų kukliame fone išryškėja spalvingos gėlės. Kiliminei kapo dangai sukurti gali būti panaudoti šie augalai: čiobreliai, gebenės, glažutės, šliaužiančios formos kadagiai, smulkialapiai šlamučiai, šilokai, šliaužiančiosios šilingės, uolaskėlės, vaistučiai, žiemės, siūlinės žemenės.
Ko nesodinti kapinėse?
Nerašyta taisyklė teigia, kad kapinėse vengtina naudoti itin ryškias, iššaukiančias spalvas. Gėlių perteklius ir spalvų margumynas kuklumo nepridės, todėl geriau pasirinkti vieną ar dvi ryškesnes spalvas (tinka mėlyna, raudona, rožinė) ir sidabrišką ar tamsiai žalią foną. Šiltos spalvos (gelsva, oranžinė, ruda) taip pat nevengtinos. Paprasčiausiai, nereikia siekti kapo vietos paversti gėlynu ar darželiu.
Nesodinami ir antkapius užgožiantys aukšti augalai. Svarbūs aspektai yra augalo dydis bei plitimas, kad užaugę aukšti augalai neblokuotų praėjimo ar matomumo. Gėlės kapams apsodinti turėtų būti pakankamai mažos, o jų augimas lengvai kontroliuojamas. Jei norima pasodinti didesnius puskrūmius ar krūmus, tą daryti reikėtų teisingai, t. y. sodinti šalia paminklo ar už kapo, taip išlaikant bendrą kapo vaizdą.
Kapų gėlės pavasarį
Pavasarį laukiama pirmųjų žiedų ir tikimasi kapams suteikti naujų spalvų. Atbundančiu metų laiku kapinėse žydėti pradeda vienmetės gėlės, tokios kaip našlaitės, o daugiametės – snieguolės, krokai, raktažolės, eleborai ir rečiau sodinamos tulpės, narcizai, hiacintai. Praėjus pavasario šalnoms, gegužės pabaigoje jau sodinamos vasarinės gėlės.
Vasarinės gėlės kapams
Nors vasarą žydinčių gėlių rūšių yra daug, tačiau kapinėse paklausiausios gėlės, kurios yra puošnios, nereiklios priežiūrai ir atsparios trumpalaikėms sausroms. Sodinamos šios vasarą žydinčios vienmetės gėlės: serenčiai, verbenos, celiozijos, laumakės (kaulasėkliai), gazanijos, smulkiažiedės begonijos, pelargonijos, argirantemos. Kapinėse auginamos vasarinės daugiametės gėlės yra žilės, kraujažolės, bajorės, gvazdikai, šilokai, gailiardijos, katilėliai, laibeniai, vaistučiai, šalavijai, pajūrinės gvaizdės, levandos, dvinamės katpėdės, petunijos ir daugybė kitų.
Kapų gėlės rudeniui ir Vėlinėms
Rudenį gamta visus pasitinka su permainomis, todėl šiuo laikotarpiu žydinčios gėlės turi iškęsti vėstančius orus ir šalnas, pagausėjusį drėgmės kiekį, trumpėjančias dienas. Kapų gėlės, nebijančios šalnų ir puikiai su šiomis problemomis susitvarkančios yra šilokai, astrai, eleborai, viržiai, chrizantemos, jurginai, ežiuolės, erikos, lobelija.
Artėjant Vėlinėms, reikia atitinkamai pasiruošti aplankyti kapines. Dažnai Visų Šventųjų dieną aplankant kapus, nešamos skintos baltos, tamsiai žalios, gelsvos, violetinės spalvos puokštės, kurių akcentą sudaro chrizantemų, gvazdikų, astrų žiedai, šilokai, viržiai, o pagrindą – tujos, kadagio, kukmedžio šakelės.
Žieminės gėlės ant kapų
Žiemą dažniausiai augalas paprasčiausiai vegetuoja ir miega, tačiau kad kapinės atrodytų gyvybingos ir šalčiausiu metų laiku, verta rinktis visžalius augalus. Žalumo suteikia krūmai ir puskrūmiai, tokie kaip įvairių rūšių ir veislių kadagiai, tujos, buksmedžai, o iš daugiamečių gėlių visada žaliuoja žiemės, gebenės, alūnės, šilropės, šilokai ir žiemą žydinčios gėlės lauke – eleborai arba kai kurių veislių snieguolės.
Gėlės kapams saulėtoje vietoje arba pavėsyje
Dažniausiai kapinės būna įkurtos tokiose vietose, kuriose gali vyrauti didžiuliai pavėsį metantys medžiai bei krūmai arba neapželdinti atviri ir saulėti plotai. Aukštesnėse atvirose vietose gali trūkti užuovėjos, o kapai šlaituose gali kęsti nuo vandens sukeltos erozijos. Tačiau augalų įvairovė leidžia išspręsti tokius keblumus, o pasirinkus tinkamus augalus, kapai išliks tvarkingi ir puošnūs.
Jeigu kapo vieta neužgožta pavėsio ir gauna daug saulės spindulių, čia verta sodinti margenius, laumakes (kaulasėklius), cimbaliarijas, čiobrelius, šilokus, ylalapius flioksus, vilnotąją notrą, šalavijus, levandas, žioveinius, gvazdikus.
Pavėsingoje kapinių vietoje geriausia sodinti spriges, smulkiažiedes begonijas, alūnes, tiareles, astilbes, melsves, viksvinius augalus, gebenes, žiemes, bergenijas, vaisginas, raktažoles, uolaskėles, paparčius.
Kapų gėlės, atsparios sausrai
Kadangi Lietuvoje pasitaiko nemažai sausros laikotarpių, verta paminėti, kurios kapų gėlės gali sėkmingai juos atlaikyti. Jeigu rinksitės pilkos spalvos augalus – nesigailėsite tokiu pasirinkimu, mat šios spalvos augalai (dar ir plaukuoti) pasižymi atsparumu sausroms.
Na, o jeigu pilki augalai nedomina, tada sausras ištvers visas sąrašas augalų: šilokai, vilkpupės, pelargonijos, chrizantemos, daugiametės vaškinės begonijos, pilkšvalapės žilės, kalninės bajorės, čiobreliai, smulkialapiai šlamučiai, vilnotosios notros, šmito kiečiai, šilropės, uolaskėlės, kraujažolės, pajūrinės gvaizdės, dvinamės katpėdės, spygliuočiai ir kiti augalai. Dažnai atsparumu sausrai pasižymi dar ir kalninės augalų rūšys bei sukulentai.
Gėlės laidotuvėms
Šiek tiek reikia užsiminti, kokios gėlės nešamos į laidotuves, norint atsisveikinti su velioniu. Įsigaliojusi religinė tradicija nusako, kad nešant ne puokštę, o pavienius žiedus, jų skaičius turėtų būti porinis, o žiedų spalva balta. Laidotuvių vainikuose be baltų žiedų būna ir violetinės spalvos ar itin tamsių atspalvių gėlių, o pagrindą sudaro eglišakiai ar kita žaluma. Populiariausios laidotuvių gėlės yra chrizantemos, kalijos, baltos rožės, lelijos, anturiai. Kartais į šermenis ar laidotuves nešamos ir ne visai gedului įprastos baltų atspalvių gėlės: gvazdikai, gerberos ir eustomos.
Šaltiniai:
https://www.pennlive.com/gardening/2017/05/
https://www.gardeningknowhow.com/special/spaces/
https://hiddenshell.ru
Burneckienė, I. (2012). Particular ways of planting in cemeteries of Šiauliai city (Lithuania). Journal of life sciences
