Monstera (Monstera) – labai populiarus daugiametis kambarinis augalas, priklausantis aroninių (Araceae) šeimai ir užaugantis kambaryje iki 4,5 m aukščio. Tai laipiojantį žolinį stiebą turintis vijoklis, leidžiantis orines šaknis ties kiekvienu lapu. Šios šaknys tarnauja kaip atrama, taip prisitaikydama prie epifitinio gyvenimo būdo. Lapai įspūdingo dydžio, galintys siekti 130 cm ilgį ir daugiau kaip 70 cm plotį.
Taip pat lapai yra skylėti, o tai vienas išskirtinių monsteros bruožų. Žiedai įdomūs ir primena kaliją, tačiau juos pamatyti ant kambaryje auginamų monsterų tenka itin retai. Į kukurūzų burbuoles panašūs vaisiai – uogos – yra valgomi, kvepiantys ananasais.
Augalas savaime auga Brazilijos ir Meksikos tropiniuose miškuose, kurių priskaičiuojama 22 rūšys. Lietuvoje kambariuose ar oranžerijose auginamos kelios rūšys, tačiau labiausiai paplitusi viena – nuostabioji monstera.
Nuostabioji monstera
Monsterų rūšys – kai kurios vadinamos neteisingai Nuostabioji monstera (Monstera deliciosa) – ši iš visų monsterų populiariausia liana pasiekia 0,9–4,5 m aukštį ir daugiau bei 0,9–2,4 m plotį. Jos lapai dideli, širdies formos, tamsiai žalios spalvos, stipriai karpyti ar skylėti. Auga greitai, kurios prieaugis yra 30–60 cm per metus. Įdomesnės jos veislės – „Thai Constellation“ ir „Variegata“, kurios yra su baltai dėmėtais lapais.
Skylėtoji monstera (Monstera adansonii) – ši kambarinė gėlė, lyginant su kitomis monsteromis, yra smulkesnė ir kambario sąlygomis užauga iki 0,9–1,5 m aukščio. Lyginant su nuostabiąja monstera, jos lapo skylutės yra arčiau lapo vidurio, ovalios formos, o lapų pakraščiai uždari.
Skylėtoji monstera
Monstera karstenianum – iš pirmo žvilgsnio ši rūšis, užauganti iki 1,8–2,4 m, net nelabai panaši į monsterą, nes augalo lapai stori, grublėti, kiek pailgos formos. Augalas auga lėtai, bet reikalauja mažiau šviesos ir drėgmės, nei kitos rūšys.
Monstera obliqua – neapsigaukite, nes šis augalas Lietuvoje labai retas, bet dažnai painiojamas arba neteisingas įvardijamas kaip skylėtoji monstera. Jeigu ši kambarinė gėlė pakliūtų jums į rankas, tai nuo skylėtosios monsteros ji skiriasi plonais it popierius lapais, neproporcingai didelėmis skylėmis ant lapų, plonyčiu, trapiu stiebu, o ir pats augalas užauga tik iki 1 m dydžio.
Ar monstera valo orą?
Labai daug šaltinių teigia, kad monstera, kaip ir kai kurie kiti žalieji augalai (pavyzdžiui, gebenė, fikusas, sansevjera) valo orą nuo kenksmingų ir lakiųjų dalelių. Pasidomėjus plačiau, visgi reikia nusivilti, kad mokslinio pagrindimo šiam teiginiui nėra. Visų cituojamas 1989 metais NASA atliktas tyrimas iš tikrųjų monsteros net neįtraukė į bandymų sąrašą, nors daugybė šaltinių teigia priešingai. Taip pat nėra atlikta jokių kitų mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų šiuos nesusipratimus. Kita vertus, šis augalas didžiuliais lapais siurbia anglies dvideginį ir prigamina daug deguonies, todėl neturėtų būti „nurašytas“. O jeigu kas kiek laiko drėgna šluoste bus nuvalomos dulkės nuo jos lapų, tai iš dalies atsikratysite susikaupusių dulkių.
Kaip auginti monsterą?
Vieta ir apšvietimas. Monsterą reikia apsaugoti nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių, todėl palikti jos prie spiginančio lango – nevalia. Ji yra viena iš tamsesnes vietas toleruojančių augalų, bet geriausiai tinka išsklaidyta vidutinio intensyvumo šviesa, pavyzdžiui, prie lango, nukreipto į rytus. Tamsesnėse vietose monsteros lapai lieka ištisi, o gaudamos pakankamai šviesos – lapuose atsiveria būdingosios skylės. Monsteros nerekomenduojama statyti prie įėjimų ar durų, nes susidarę skersvėjai jai kenkia. Bet kokiu atveju tokioje vietoje jos pastatyti greičiausiai ir nepavyks, nes augalas užauga didelis, todėl reikės daug erdvės.
Dirvožemis. Monsterai tinka drėgna, gerai drenuojama dirva durpių pagrindu su rūgščiu ar neutraliu pH ir be druskų. Tinka pasigamintas mišinys iš 2 dalių velėninės, 1 dalies durpinės, 1 dalies lapinės žemės ir 0,5 dalies smėlio.
Temperatūra ir drėgmė. Augalui augti palankiausia temperatūra yra 18–29 laipsnių, bet ištverti gali ir 10 laipsnių ar 32 laipsnių, tačiau šiame diapazone monsteros nebeauga. Žiemojimo metu temperatūra turėtų būti sumažinta iki 12–15 laipsnių. Gėlėms patinka didelė oro drėgmė, kuri siekia apie 60 proc. Drėgmei padidinti augalą galima padėti ant drėkinančio padėklo su akmenimis. Jeigu namuose ar žiemos sode pavyksta palaikyti atogrąžoms artimą klimatą (šilumą ir didelę drėgmę), tai monstera tiesiog klestės.
Persodinimas. Kadangi gėlė greitai auga, jauną monsterą reikia persodinti kasmet pavasarį, o senesnius – kas 2–3 metus. Pasirenkamas keliais centimetrais platesnis ir gilesnis vazonas, geriausiai iš terakotos ar molio. Jis turi būti su didelėmis drenažo angomis dugne. Persodinant pirmiausia apatinis vazono trečdalis užpildomas durpiniu dirvožemiu, tada įstatomas ir pritvirtinamas atramos kuolas, įsodinamas augalas ir šaknys užpilamos žemėmis. Kuolas tvirtai apkasamas ir augalų segtukais monsteros stiebas pritvirtinamas prie atramos.
Monsteros priežiūra
Laistymas. Monstera mėgsta pasiturkšti vandenyje, todėl ją vasaros metu laistyti reikia dažnai, kas 1–2 savaites, o lapus – apipurkšti. Liejama tiek, kol pradeda tekėti vanduo pro drenažo angas. Tarp laistymų dirva turi šiek tiek išdžiūti, maždaug 2–5 cm dirvos paviršiaus. Kadangi didelį augalą būna sudėtinga apipurkšti, padeda kas dvi savaites ar dažniau lapus nušluostyti drėgna kempine. Žiemą laistoma saikingai.
Tręšimas. Augalas vasaros sezonu tręšiamas du kartus per mėnesį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Tinkamos skystos praskiestos trąšos, kurių NPK santykis 20–20–20.
Genėjimas. Nepatartina nukarpyti monsteros orinių šaknų (apart jos yra pažeistos ir nesveikos), nes jos papildomai maitina augalą. Kabančios šaknys paprasčiausiai sukišamos į vazoną. Monstera gerai pakenčia pakarpymus ir pagenėjimus, o nukirptos dalys gali būti padauginamos. Genėjimas apsiriboja nudžiūvusių ar pažeistų lapų pašalinimu prie stiebo pagrindo, taip paskatinant naujų ūglių augimą.
Atramos. Kadangi monsteros šliaužiančiu stiebu lipa į medžius, šį bruožą reikia palaikyti ir namuose. Į vazoną turi būti įstatytas kuolas, padengtas kokoso pluoštu ar samanomis, aplink kurį galėtų vytis ir įsikibti orinės šaknys bei stiebas.
Kaip monstera dauginama
Pasidauginti monsterą galima labai paprastai, o vienas iš būdų auginiai. Seni stiebai pjaustomi į dalis taip, kad kiekvienas gabaliukas turėtų po pumpurą. Auginiai sodinami į dėžutes ar puodelius, kurie pridengti stiklais laikomi 20–22 laipsnių temperatūroje. Įsišaknijimui reikia laiko, kuris trunka apie 2–3 mėnesius ir daugiau.
Sėklomis. Jeigu pasiseka gauti monsteros sėklų, tai iš jų nedelsiant reikia išauginti naujus individus. Pirmiausiai, sėklos 12 val. mirkomos vandenyje, tada jos pasėjamos į indą su nedideliu kiekiu dirvožemio ir palaikoma drėgna, šilta, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugota aplinka. Daigeliai dygsta nuo 10 dienų iki mėnesio, o pasirodžius lapams, juos galima persodinti į didesnį indą.
Orinėmis atlankomis. Šis metodas praverčia, kai norima atjauninti motininį augalą nesiekiant jo iš karto pašalinti. Ant motininio stiebo surandamas išaugęs lapas su keliomis orinėmis šaknimis. Maždaug 1/3 stiebo pločio padaroma nedidelė įpjovą žemiau tų šaknų. Įpjova apvyniojama 1 cm storio samanų sluoksniu, ši vieta apipurškiama vandeniu, apvyniojama plėvele ir tvirtai surišama. Samanas reikia palaikyti drėgnas, kol išsivystys šaknys įpjovos vietoje. Kai po kelių mėnesių išauga šaknys, po jomis galima nupjauti stiebą, o gautą dukterinį augalą pasodinti į naują vazoną.
Monsteros ligos, kenkėjai bei kitos problemos
Dirvožemio užmirkimas ir per gausus laistymas iššaukia šaknies kaklelio puvinį.
Monstera gali užsikrėsti ir kenkėjais, kurių yra nemaža grupė – tai skydamariai, miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkės, amarai, tripsai.
Dažnai pastebima, kad monsterų lapų pakraščiai paruduoja. Tai gali reikšti, kad augalas laikomas per daug tamsioje vietoje, o dirva per daug drėgna. Taip pat prie problemos gali prisidėti, jeigu monstera laistoma per daug šaltu nenusistovėjusiu vandeniu.
Greitai geltonuojantys lapai – taip pat reiškia perlaistymą.
Maži lapai – per mažai šviesos arba per žema temperatūra.
Susiraukšlėję ar suskeldėję rudi lapų kraštai atsiranda dėl per mažo vandens kiekio ir per didelio saulės poveikio.
Dėl per mažos drėgmės gali paruduoti jaunų lapų galiukai su geltonomis aureolėmis.
Monstera nuodinga, bet naudinga
Valgomi vaisiai. Monstera išaugina įdomius, skanius, valgomus vaisius, kurių švelniai rūgštokas su aitrumu, malonios konsistencijos, saldžiai aromatingas derinys primena ananasą. Juose yra naudingų medžiagų: didelė dalis organinių rūgščių, ketvirtadalis dienos normos vitamino C, nemažai Ca, K, Na ir antioksidantų. Reikia nepamiršti, kad monsteros vaisiai vartojami tik visiškai sunokę.
Nuodingi lapai. Prie monsteros negalima prileisti naminių gyvūnų ir vaikų, nes netyčia pakramtę jos lapų – jie prisidarys bėdos. Visos augalo dalys yra kenksmingos, išskyrus visiškai prinokusius vaisius. Monsteros nuodingumą lemia netirpūs oksalato kristalai, esantys jos sultyse, todėl pakramsnojus šio augalo pasireiškia šie apsinuodijimo simptomai: burnos, liežuvio ar lūpų sudirginimas, skausmas ir patinimas, seilėtekis, vėmimas ir sunkumas ryti. Visgi, patį augalą galima liesti, nes kontakto odai įtakos neturi.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/monstera/
https://www.thespruce.com/how-to-grow-monstera-deliciosa-5072671
https://www.lovethegarden.com/au-en/growing-guide/how-to-grow-monstera
https://en.houseraccoon.com/blogs/blog/how-to-propagate-a-monstera-its-easy
https://link.springer.com/article/10.1007/s11694–018–9902–5
https://www.ukhouseplants.com/plants/swiss-cheese-plants-monstera-deliciosa
NASA tyrimas: https://ntrs.nasa.gov/api/citations/19930073077/downloads/19930073077.pdf
