Šiurpi statistika: kasdien Lietuvoje sudega bent keletas namų ar butų. Ar tinkamai pasirūpiname savo namais, kad to išvengtume?

Nesuvokdami, kad gaisras gali įvykti ir mūsų namuose, ne tik kaimynų, bei nepasirūpinę savo namų priešgaisrine apsauga, netenkame ne tik daiktų ir namų, neretai gaisras tampa daugybės sugriautų gyvenimų priežastimi. Neatsargūs veiksmai, neprižiūrimos krosnys, kaminai, elektros instaliacija pražudyti gali akimirksniu.

Apie tai, kokių priemonių reikėtų imtis, kad apsaugoti namus „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėjo Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos vadovas Martynas Matulevičius, kuris teigė, kad šiandien neatleistina, kai žmonės neįsigyja to vieno pigaus daikto, kuris gali išgelbėti jų gyvybes.

Jam antrino ir „AAA LAW“ advokatas Edvardas Steckis, nes dėl tos pačios priežasties ne kiekvienas gaisras gali būti pripažįstamas kaip draudiminis įvykis. Gal sienoms atstatyti ir naujiems daiktams įsigyti draudimas pinigus ir išmokės, o kas sugrąžins tragiškai prarastas gyvybes? Juk reikia pasirūpinti tik viena smulkmena.

Kalbėdamas apie žuvusių gaisruose žmonių statistiką, M. Matulevičius pastebėjo, kad bendra situacija Lietuvoje tikrai yra džiuginanti. Pasak jo, bendrai gaisrinė sauga gerėja.

Jis atkreipė dėmesį, kad statistiškai žmonių žūčių skaičiaus mažėjimas pradėtas fiksuoti tik prieš 7–8 metus. Anksčiau nebuvo fiksuojamas mažėjamas ir apytiksliai buvo apie 130 žūčių per metus. Anot jo, 2023 metais buvo fiksuota 100 žmonių žūtys, 2022 m. – 72.

„Tai galima sakyti perpus nuo to vidurkio, kuris būdavo anksčiau. Tačiau negali sakyti, kad 2023 metai buvo kažkokie tragiški dėl konkrečių ar išskirtinių priežasčių, nes žūčių kiekis visuomet padidėja šaltuoju metų laiku, kada žmonės pradeda šildytis labai įvairiai metodais“, – aiškino jis.

Specialistas atskleidė, kad analizuojant gaisro baimės tematiką paaiškėjo, jog žmonės gaisrą įsivaizduoja kaip Joninių laužą, kurį smagiai peršoks ir nubėgs, bet yra pamirštama, kad žudo dujos, dūmai ir kiti toksiški produktai, kurie išsiskiria gaisro metu.

[[ge:lrytas:lrytas:29373976]][[ge:lrytas:lrytas:29877606]][[ge:lrytas:lrytas:28522680]][[ge:lrytas:lrytas:29572574]]

Namų saugumu svarbu pasirūpinti ir prieš šildymo sezoną, ir po jo

Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos vadovas paaiškino, kodėl ypač svarbu tinkamai pasirūpinti priešgaisrine sauga prasidedant ir pasibaigus šildymo sezonui: „Mes nuo senovės turėtume prisiminti kaminkrėčius, kurie simboliškai vaikščiodavo pajuodę, bet jų paslaugomis žmonės naudodavosi tiek sezono pradžioje, tiek pabaigoje. Net bendrosiose gaisrinėse taisyklėse yra išlikęs toks reikalavimas, kaip kaminų, dūmtraukių valymas sezono pradžioje ir pabaigoje.

Šiuolaikinės technologijos jau leidžia taip dažnai to nedaryti, bet jeigu žmonės turi senąsias kieto kuro krosnis, pečius, tai faktas, kad tą daryti privaloma. Anglies dioksidas ar sunkiosios dujos gali sugrįžti atgal į gyvenamąsias patalpas ir tyliai žudyti, tuomet žmogus tiesiog praranda sąmonę, tyliai užmiega ir nebeatsikelia. Visa tai susiję su žmogiškuoju dalyku – edukacija. Ar mes mokome, ar kalbame apie tai su savo vaikais, ar paaiškiname grėsmes, kodėl gali kažkas atsitikti? Dažniausiai ne.“

Žmonės dažniausiai gaisrą supaprastina

„AAA LAW“ advokatas Edvardas Steckis laidoje aiškino, kad žmonės gaisrą dažnai supaprastina ir supranta jį taip, kaip ir kitas eilines nelaimes, tokias, kaip trūkęs vamzdis, atsiklijavusios plytelės, sudužę ekranai, nėra gilinamasi į tai, ką draudimas apima, jeigu sudaryta sutartis.

„Turi žmonės draudimą ir įsivaizduoja, kad jis nuo visko apsaugos, problemų daugiau nebekils ir kažkas viską išspręs. Tačiau, iš tiesų draudimas susideda iš skirtingų dalių: gali būti turto draudimas, pvz. nekilnojamojo turto, tai jis neapims kilnojamojo turto. Gali būti kilnojamojo turto draudimas, kuris apims tik kilnojamąjį turtą, t. y. tai, kas yra viduje tarp sienų, bet neapims pačių sienų. Tačiau į tai nesigilinama, kol neištinka problema.“

Tačiau, anot advokato, didžiausia problema yra ta, kad nėra gilinamasi, kas yra nedraudiminiai įvykiai. Draudimo taisyklėse yra nustatoma ir nurodoma, kas bus draudiminis įvykis ir kas nedraudiminis: „Yra baigtinis sąrašas ir nėra taip sudėtinga susipažinti su tuo sąrašu ir įsigilinti. Kai kurie draudikai aiškiau tą dalyką padaro, kai kurie galbūt ne taip aiškiai, bet tikrai kiekvienas gyventojas gali įsiskaityti.

Kaip taisyklė būna nurodomi standartiniai: karas, teroro aktas, tačiau įsigilinęs pastebėjau, kad, pavyzdžiui, viena draudimo bendrovė yra nurodžiusi, kad draudiminis įvykis įvyko dėl sprogmenų sandėliavimo, laikymo, naudojimo, kas kažkuriais atvejais galbūt yra aktualu. Tarkim, kažkoks žmogus turi sprogmenį, laiko jį, įvyko tarkim dujų nuotėkis, sprogo tas sprogmuo laikytas, tai tikėtina, kad įprastai toks įvykis būtų nedraudiminis.“

Dėl netinkamo kūrenimo gali būti mažinama išmoka

Prasidėjus šaltajam sezonui ir žmonėms ėmus kūrenti krosnis, gaisro atvejų padažnėja būtent dėl netinkamo kūrenimo. Pasak advokato, draudikai numato taisyklėse, kad net jeigu įvykis draudiminis, tai jie turi teisę mažinti išmoką, nes yra nustatytos ir pareigos, kurios įvardytos ir priešgaisrinėje priežiūroje: valyti kaminus, tvarkinga elektros instaliacija.

Net kai jau viskas sudega, specialistas sako, kad įmanoma atsekti, ar priežiūra buvo tinkama, nes ekspertizės puikiai nustato tuos dalykus.

„Ilgai būna nustatinėjama, nes ir priežastį labai svarbu nustatyti: kokia pagrindinė, kokios šalutinės priežastys. Visa tai yra labai svarbu ir tai lemia, ar apskritai įvykis draudiminis, ar bus visa išmoka išmokėta, ar bus mažinama“, – vardijo advokatas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojui yra svarbu žinoti, jog būtent draudikas turi įrodinėti, kad tai yra nedraudiminis įvykis ir kad yra pagrindų mažinti draudimo išmoką. „Dar atkreipčiau dėmesį, nes gyventojai dažnai nežino, kad jie turi kooperuotis su draudiku, kad jie turi teikti jam tinkamą informaciją, nenuslėpti tam tikros informacijos, kuri reikšminga“, – laidoje aiškino E. Steckis.

Ko labiausiai trūksta Lietuvoje priešgaisrinės apsaugos srityje?

Svarstant, kas atsakingas už informacijos trūkumą ir žmonių nežinojimą, pirmiausia Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos vadovas Martynas Matulevičius sako, kad kiekvienas esame šeimos atstovas, ar turime vaikus, ar ne, tačiau vis tiek turime šeimos narius, su kuriais galima padiskutuoti, apsvarstyti grėsmes, kurios yra pas mus namuose.

„Jeigu tu gyveni tiesiog daugiabučio bute, tai netgi jeigu pas tave nėra dujų, tu privalai turėti dūmų detektorių, net jeigu jo nereikalaujama privalomai. Įsirengti tokį paprastą ir pigų dalyką kaip dūmų detektorius yra pats paprasčiausias parodymas, kad tau rūpi tavo ir artimojo gyvybė“, – kalbėjo M. Matulevičius.

„Kitas dalykas – ar turime namuose gesintuvą? Atrodo neprivaloma, bet juk galėtume turėti. Automobiliuose kiekvienas turime po gesintuvą, kad ir mažiuką“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

Tačiau juos reikėtų ne tik turėti, bet ir tikrinti. Pasak jo, čia susiduriame su gesintuvų patikros paslauga, kuri ne visuomet yra tokia, kokios tikimės. Labai dažnai dabar žmonės, kuriems techninės apžiūros metu buvo užfiksuota, kad gesintuvas netikrintas, nuvažiuoja į kažkokią įmonę, ten tiesiog pakeičia lipduką ir viskas. Specialistas kėlė klausimą, kaip žmonės į tai reaguoja, ar jie reikalauja paslaugos, ar pakanka tiesiog lipduko?

Kalbėdamas apie gesintuvus, specialistas taip pat pažymėjo, kad daugybė žmonių nei karto nėra juo pasinaudoję, ir svarstė, ar apskritai mokėtų, tačiau džiaugėsi, kad vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų priešgaisrinės apsaugos žinias: „Turiu pasidžiaugti, kad yra tikrai daug socialiai atsakingų įmonių, kurios kiekvienais metais daro savo darbuotojams mokymus, kurie nebėra tik teorija. Yra einama į lauką, išbandomi įvairaus tipo gesintuvai ir aš tikrai sveikinu tokias iniciatyvas, nes žmonės galų gale tikrai džiaugiasi jiems duodama patirtimi.“

M. Matulevičius taip pat pastebėjo, kad nors dabar daug kalbama apie tvarumą, tačiau, anot jo, tvarume gaisrinės saugos nėra nė kvapo: „Green“ sertifikate naujiems ofisams apie gaisrinę saugą nėra nieko.“ Dūmų detektoriai ir dujos – susiję dalykai, tik ar figūruoja draudiminiuose įvykiuose?

Pasak E. Steckio, ar namuose yra dūmų detektorius ir ar jis yra veikiantis yra labai svarbu. Į tai, ar namuose yra dūmų detektoriai, priešgaisrinė signalizacija, ypač, kai žmogus deklaruoja, kad tokia turi būti, pasak advokato, dėmesį atkreipia draudikas dėl draudimo išmokos mokėjimo po įvykio.

„Jeigu dūmų detektorius būtų laikomas pagrindine priežastimi, kodėl įvyko įvykis ir kodėl jo toks mastas, tai turbūt tikėtina, kad įvykis galėtų būti laikomas nedraudžiamuoju ir būtų traktuojamas didelis asmens neatsargumas. Todėl sunku pateisinti pakankamai nebrangiai kainuojančio dalyko neturėjimą“, – stebėjosi advokatas.

Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, ta vieta, kurioje būtų rastas tas dūmų detektorius (nesvarbu ar jis buvo pritvirtintas, ar ne), turbūt, irgi lemtų nustatant, ar tas detektorius buvo prijungtas, ar ne. Taip pat ir elemento duomenys: jeigu jie nebuvo įdėti, tai greičiausiai dūmų detektorius ir nebuvo įjungtas. Tai šitie dalykai yra svarbūs ir į tai draudikas tikrai atsižvelgia.

Dūmų detektoriaus naudojimas ir kam jis apskritai reikalingas

Svarbu, kad kiekvienas žmogus suvoktų, kam reikalingas dūmų detektorius. Juk jis skirtas ne tik gaisro žalai ar greitai užfiksuoti gaisrą.

Pirmas dalykas, pasak M. Matulevičiaus, yra žmogaus gyvybės gelbėjimas, nes yra tikrai buvę daug atvejų, kai žuvo, būtent, miegantys žmonės (aišku, dauguma tų miegančių buvo kažko paveikti, dažniausiai alkoholio).

„Tai reiškia, kad žmonės tiesiog užmiega. Viskas. Jie nepastebi, niekas nepraneša jiems apie gaisrą, o dūmų detektoriaus yra labai didelis garsas, jis tikrai padėtų išsigelbėti“, – laidoje aiškino priešgaisrinės apsaugos ekspertas.

Labiausiai trūksta gyvų pavyzdžių ir, kaip sako ekspertai, jeigu mes pasakysime, kad žuvo 600 žmonių, tai niekas neatkreips dėmesio, bet jeigu parodysime 600 lavonų, tada visiems bus kraupu. Laidos pašnekovai svarstė, kad galbūt galima supažindinti ir parodyti visuomenei, kas vyksta su žmogumi gaisro metu.

„Šiandien mes labai daug dalykų sekame apie save: ir sveikatos rodiklius, ir miego, ir žingsnius skaičiuojame, o apie gyvybę nepagalvojame. Tai atrodo tarsi kažkoks tolimas dalykas arba, kad tai atsitiks kažkam kitam, bet ne tau. Tačiau reikėtų įsirengti dujų detektorius tiems, kas naudoja dujas, anglies monoksido detektorius – naudojantiems krosneles, dūmų detektorius – bet kuriam butui ar patalpai, nes bent šie tikrai turi būti privalomi“, – dėstė M. Matulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:30231294]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Lietuviai svarsto rodyti, kas su žmogumi vyksta gaisro metu: kaip kitaip priversti atidžiau saugoti save ir savo namus