Mimoza ir jos jautrių lapelių efektas: yra ir pavojingų momentų – žmogui gali sukelti net haliucinacijas

Čia kalbėsime ne apie tai, kaip susiplakti mimozos kokteilį, o apie jautruolį augalą. Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius. Šios gėlės auginamos kambaryje būtent dėl šių ypatingųjų lapų, su kuriais norisi žaisti, bet pasiaiškinsime, kodėl to daryti nederėtų. Kartais galima sulaukti ir žaismingų jos žiedų, dar labiau papuošiančio augalą. Gėlę auginti ir prižiūrėti nėra sunku, ją kasmet galima lengvai pasisėti vis iš naujo. O jeigu jau auginate šį augalą, sužinosite, ko geriau nedaryti, kad nepakenktumėte sau, – rašoma rinklalapyje derlingas.lt.

Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Mimoza it „dramų karalienė“ į kiekvieną prisilietimą reaguoja iš karto suskleisdama gležnus lapelius.<br>„Canva“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

derlingas.lt

2024-02-03 10:38, atnaujinta 2024-02-20 09:14

Susipažinkime su mimoza

Mimoza (Mimosa) – tai pupinių (Fabaceae) šeimai priklausantis augalas, kurio gyvenimo forma įvairi: žolė, medis ar krūmas. Šie augalai paprastai būna apsiginklavę spygliais, o pirštuoti, plunksniški, puošnūs ir simetriški lapai – jautrūs lietimui. Žiedai sudaro nedideles, rutuliškas, „pūkuotas“ galvutes, kurie ant stiebo viršūnių išsidėsto dažniausiai po 4–5. O jų spalva įvairi – balta, rausva, violetinė, geltona. Jų vaisius – ankštis, kaip ir kitų pupinių šeimos atstovų.

Natūrali mimozos gimtinė yra šiltieji Centrinės ir Pietų Amerikos kraštai, taip pat Rytų Afrika, dalis Indijos. Šiai dienai mimozų žinoma jau apie 600 rūšių. Lietuvoje kambaryje auginama vienintelė mimozos rūšis – jautrioji mimoza.

Jautrioji mimoza

Jautrioji mimoza (Mimosa pudica) – šis augalas turi ilgą šliaužiantį stiebą, natūralioje aplinkoje galintį siekti iki 1,5–1,7 m, bet aukštis retai būna daugiau nei 30–45 cm. Plunksniškai į daugybę pirštelių suskaldyti lapai yra jautrūs prisilietimams, todėl augalas juos suglaudžia. Žiedai violetinės, geltonos, rožinės spalvos ir atrodo it nedideli pūkuoti kamuoliukai. Tai vienintelė Lietuvoje auginama kambarinė mimozos rūšis.

Mimozos medelis

Geltonoji akacija – mimozos medis Mimozos medis arba geltonoji akacija (Acacia dealbata) – iš tikrųjų akacija nėra tikroji mimoza, nes šis greitai augantis visžalis medis priklauso kitai tos pačios šeimos genčiai. Iki 12 m užaugantis medis vadinamas mimoza dėl panašių savybių: plunksniškų ir pirštuotai suskaldytų tamsiai žalios spalvos lapų, ryškiai geltonų į pūkuotus kamuoliukus panašių žiedų. Deja, Lietuvoje mimozos medis neauga, tačiau retkarčiais galima pasigrožėti iš svetur atvežtomis šakelėmis.

Mimoza jautri judesiams Mimoza unikali ir žavinti dėl išskirtinės savybės mikliai suglausti lapelius, kai juos kas nors paliečia. Taip pat augalas lapus užveria naktį. Tikėtina, kad taip ji daro, norėdama apsisaugoti nuo „plėšrūnų“ – žolėdžių, vabzdžių. Žaisti su mimozos lapeliais nederėtų, nes kiekvienas krustelėjimas ir susitraukimas iš augalo atima daug energijos. Be kita ko, sumažėja galimybės augalui toliau vykdyti fotosintezę. Ilgainiui mimoza gali nebereaguoti į jokius judesius ar tamsą, todėl šią savybę augalui reikia padėti palaikyti nepažeistą.

Mimozų auginimas

Vieta ir apšvietimas. Augalui reikia šiltos vietos su pilna saulės šviesa, todėl idealiai tinka į rytus ar vakarus nukreipta palangė. Gėlė gerai auga, kai dienos šviesos gauna aštuonias valandas, iš dalies gali pakęsti dalinį apšvietimą, tačiau labai prastai jaučiasi tamsioje vietoje. Geras indikatorius yra mimozos lapeliai, nes jeigu jie suskleisti, vadinasi, šviesos augalui yra per mažai.

Dirvožemis. Dirva mimozai auginti turi būti drėgna, bet gerai drenuojama ir niekada neužmirkstanti. Taip pat svarbu, kad augalui augti dirvožemis būtų purus su pH 6,5–7,5. Tinka naudoti standartinį komercinį vazonų mišinį.

Temperatūra ir oro drėgmė. Mimozos geriausiai auga 18–25 laipsnių temperatūroje, bet netoleruoja žemesnių ir aukštesnių temperatūrų. Kadangi augalui reikia vidutinės ar didelės aplinkos drėgmės, ją geriau auginti natūraliai drėgnoje patalpoje, pavyzdžiui, virtuvėje ar vonios kambaryje. Paprastai vasaros metu gėlei užtenka kambariuose vyraujančios drėgmės. Tačiau šildymo sezonu išsausėjus orui, jį būtina papildomai drėkinti. Oro drėgmę palaikyti aplink augalą galima jį pastačius ant padėklo su drėgnais akmenukais arba šalia įjungiant oro drėkintuvą.

Mimozų sodinimas ir persodinimas

Nors jautrioji mimoza yra daugiametis augalas, tačiau antrais metais ji netenka savo puošnumo, dėl to ją įprasta auginti kaip vienmetę gėlę. Kas kartą užsigeidus auginti mimozą, jos užsiauginti galima paprasčiausiai iš sėklų. Per naktį pamirkytos sėklos sėjamos pavasarį į nedidelius drėgno komposto vazonėlius ir lengvai užberiamos žemėmis. Indeliai uždengiami permatomu plastikiniu maišeliu ir pastatomi ant saulėtos palangės. Daigai turėtų pasirodyti per 21–30 dienų. Augalams augant, jie persodinami į didesnius vazonus.

Mimoza jautrioji yra laikoma vienmečiu augalu, todėl persodinimo paprastai nereikia. Visgi dėl spartaus augimo gali tekti ją persodinti, kai tik išauga iš vazono. Šį augalą laikas persodinti, kai pastebimos iš drenažo angų kyšančios šaknys, todėl per vienerius metus tai gali tekti daryti kelis kartus. Persodinant reikėtų stengtis neardyti ir nepažeisti šaknų, o visą sudrėkintą gumulą atsargiai perkelti į naują didesnį vazoną. Natūralu, kad po persodinimo gėlės lapai nukrinta, tad reikia duoti jai šiek tiek laiko, kol atsigauna.

Kokios priežiūros reikalauja mimoza

Laistymas. Pavasarį ir vasarą kompostas turi būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Paprastai jautrusis augalas laistomas, kai dirvos viršus pradeda džiūti. Žiemą mimoza laistoma negausiai.

Tręšimas. Mimoza gali augti gana skurdžiame dirvožemyje, todėl jų galima visai netręšti. Tačiau galima augalui suteikti papildomos energijos vegetacijos metu, pavasarį ir vasarą. Tuomet kas kelias savaites ar net kas porą mėnesių gėlės patręšiamos daug kalio turinčiomis iki pusės praskiestomis skystomis trąšomis.

Genėjimas. Augalą reikia reguliariai apkarpyti, kad jis atrodytų vešlus ir „pilnas“, o tai padaryti galima bet kuriuo metų laiku. Mimoza linkusi formuoti išilgėjusius stiebus, tad jų patrumpinimas suteiks daugiau išvaizdos.

Atramos. Dažniausiai mimozoms atramų nereikia, jeigu tik nepamirštama jos reguliariai apgenėti. Kadangi augalas turi šliaužiančius, vijoklinius stiebus, galima joms leisti lipti ant grotelių, kad augalas atrodytų tvarkingai.

Kaip dauginama mimoza

Mimoza labai paprastai dauginama sėklomis, bet norint paįvairinti jos auginimą, galima užsiauginti augalą iš stiebo auginių. Pirmiausia nupjaunama 10–15 cm ilgio stiebo viršūnė, kurioje yra bent vienas atviras lapų mazgas. Auginukas pasodinamas į nedidelį vazonėlį, pripildytą durpių samanų ir perlito mišinio. Vazonėlis pastatomas šiltoje, šviesioje vietoje ir uždengiamas skaidriu plastiku. Per 1–4 savaites augalas įsišaknys ir jį bus galima sodinti į didesnį vazoną.

Mimozų kenkėjai ir ligos

Mimozas atakuoja įprastiniai kambarinių augalų kenkėjai. Pavyzdžiui, raudonosios voratinklinės erkutės plinta, kai mimoza auginama per daug sausoje aplinkoje. Kiti žinomi priešai – miltuotieji skydamariai ir tripsai.

Tą patį galima pasakyti apie užklumpančias ligas, kurias sukelia grybai. Vien iš tokių – šaknų puvinys, kai dėl netinkamų drenažo sąlygų įmirkusios šaknys pradeda pūti.

Kodėl gelsta ir nyksta mimoza Nors augalas ir auginamas kaip vienmetis, nereikia numoti ranka į atsiradusias problemas, kamuojančias augalą. Jeigu mimozos lapai nereaguoja arba reaguoja lėtai ją palietus, vadinasi, augalą liečiate per daug. Kad jis vėl taptų jautrus, jį reikės kelias savaites palikti ramybėje. Kitas požymis – geltoni lapai, reiškiantys, kad augalui per šalta.

Jei po žydėjimo augalas sunyksta ir tampa nepatrauklus, patartina išsaugoti sėklas, išmesti augalą ir pasisėti jį iš naujo.

Kokią naudą teikia mimoza

Lietuvoje su kambarine mimoza ne kažin ką nuveiksi, todėl naudos ieškoti reikėtų iš kitų jos gentainių. Nepaisant to, kad mimozos naudojamos kaip dekoratyviniai augalai, daugumą jų tinka pritaikyti kaip gyvatvores, pašarus, žaliąją trąšą, malkas ir vaistus.

Kas liečia kosmetikos pramonę, tai Lietuvoje galima įsigyti kosmetinių preparatų su siauražiede mimoza. Ji veikia ląsteles atnaujinančiu, stipriu antimikrobiniu poveikiu, todėl kartais naudojama kaip kremų ar gelių komponentas.

Kuo mimoza gali būti žalinga

Invazinės. Kai kurios šiltųjų kraštų šalys sunkiai susitvarko su mimozų sparčiu plitimu. Ypač problemų kelia didžioji mimoza, M. pigra ir kitos. Neretai mimozos įvardijamos kaip erzinančios piktžolės.

Nuodingos. Dauguma mimozų didesniu ar mažesniu lygiu yra nuodingos, turinčios alkaloido mimozino. Mums įprasta jautrioji mimoza nelabai toksiška, bet vis tiek nereikėtų jos valgyti, nes pasireikštų apsinuodijimo simptomai.

Psichotropinės medžiagos. Ta pati išgirtoji siauražiedė mimoza turi medžiagų, kurių pavartojus žmogui kyla haliucinacijos. Seniau ji buvo naudota gėrimuose kaip šamaniškų ritualų dalis.

Šaltiniai:

https://www.vle.lt/straipsnis/mimoza/

https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-and-care-for-sensitive-plant/

https://www.thespruce.com/mimosa-pudica-plant-profile-5072410

https://citeseerx.ist.psu.edu/document?repid=rep1&type=pdf&doi=e238cd8b530ce96413d4f6

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.