Sostinės pakraštyje užsikimšus pralaidai vanduo artėja prie namų, o valdžios institucijų atstovai skėsčioja rankomis – esą nieko padaryti negalime, nes problema privačiame sklype.

Pasirodžius nepažįstamam automobiliui Kaimynų, J.Janonio gatvių gyventojai pabyra į kiemus – gal pagaliau atvažiavo gelbėtojai?

„Nesuprantu mūsų valdžios abejingumo: potvynis gali pavirsti stichine nelaime, jeigu užsikimšusią pralaidą vanduo staiga pramuštų.

Galinga srovė išardytų pylimus, suardytų tvenkinių sistemą, nuneštų žemyn viską, kas pasitaikytų jos kelyje“, – piktinosi J.Janonio gatvėje gyvenantis Jonas.

[[ge:lrytas:lrytas:30848957]][[ge:lrytas:lrytas:31003250]][[ge:lrytas:lrytas:31289295]][[ge:lrytas:lrytas:31264303]]

O Kaimynų gatvės gyventojas Rytis širdo dėl savivaldybės valdininkų bejėgiškumo – jie ne tik nesutiko bent piršto pajudinti, bet ir gyventojams nepasiūlė jokių išeičių.

Bandė žvalgyti iš dronų

Važiuojant pro Gurelius, Bališkes atsiveria į Žuvintą panašus vaizdas: didžiulis plotas užlietas beveik iki kelio, kitoje pusėje vanduo skalauja naujų kotedžų kiemus, o potvyniu džiaugiasi nebent didžiuliai vandens paukščių būriai, kurių čia anksčiau nebuvo, o dabar jie ruošiasi perėti.

Kaimynų gatvėje po vandeniu atsidūrė gyventojų įrengta poilsio zona su tinklinio aikštele, vieta šunims vedžioti.

Problemų kyla ir dėl nuotekų, nes šiame kvartale įrengti vietiniai valymo įrenginiai.

Baisu gyventojams dar ir dėl to, kad skalaujami vandens nepradėtų grimzti namų pamatai, skilinėti sienos.

Be to, vandens po kiekvieno lietaus vis daugiau. Supratę, kad pagalbos nesulauks, gyventojai patys kėlė dronus ieškodami probleminės vietos. Ją lyg ir aptiko, tačiau jos pasiekti nepavyko, nes sklypas aptvertas aukšta tvora.

Aišku tik viena – pralaida užsikimšusi ar užkimšta, bet kuri – iki galo neaišku, nes kanalų šioje teritorijoje daug, o visų pasiekti neįmanoma.

Įkasė atsarginį vamzdį

Potvynis Bališkėse ir Gureliuose prasidėjo pernai pavasarį. Iš pradžių buvo kalbų, kad kažkurį kanalą užkimšo bebrų užtvanka, bet paaiškėjo, jog tai netiesa. Bebrų būta ir anksčiau, o vandeniui tvinstant jie vis drąsėjo, šiuos plaukiojančius gyvūnus gyventojai pastebėdavo vis arčiau namų.

Jonas taip pat girdėjo, jog gyventojai patys užtvenkė melioracijos griovį, kad turėtų vandens daržams laistyti. Bet dabar žvelgiant į potvynio mastą jam tai taip pat atrodo toli tiesos.

Kaimynų gatvėje gyvenantis Šarūnas liūdnai šyptelėjo: žiemą gerai buvo bent tiek, kad potvynio zonai užšalus buvo galima pačiuožinėti pačiūžomis. Toje vietoje palyginti negilu, tad net įlūžus pavojus negrėsė.

„Nejaugi mus gelbės tik tada, kai įvyks nelaimė? Gerai, kad gyvenu aukščiau, tai vanduo mano namo nepalies, bet kaimynams bus liūdna“, – nelinksmai prognozavo Jonas.

Jis rodė vietą tolumoje, kur vamzdžiai tarp tvenkinių įkasti po žeme. Greičiausiai toje vietoje ir užkimšta. Pats jis prie savo namų pasirūpino atsargine pralaida tarp tvenkinių. Jei viena vanduo nespėtų nubėgti, gelbėtų kita, įkasta aukščiau.

Mat vieną vasarą pakilęs vanduo pradėjo bėgti per pylimą, grasino jį suardyti.

Į susitikimus neatvyko

Rytis sakė, kad pirmieji gyventojų prašymai savivaldybę pasiekė jau praėjusių metų pavasarį, kai pradėjo tvinti pieva. Tada valdininkai teisinosi, kad nieko padaryti negali, kol gyvenamiesiems namams nepadaryta žala. Tačiau tą patį jie kartoja ir dabar, kai atsirado nuostolių.

Tiesa, įmonės „Grinda“ darbuotojai bandė susisiekti su sklypų, kuriuose, kaip įtariama, užkimštos pralaidos, savininku.

„Grinda“ ištyrė, kad žemės sklype, kuriame kaupiasi vanduo, yra įrengti melioracijos grioviai, iš kurių vanduo per pralaidą turėtų nutekėti į kitame tam pačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype esantį tvenkinį.

„Tikėtina, jog vanduo sklype kaupiasi dėl to, kad pralaida gali būti užaklinta, bet bendrovės darbuotojams nebuvo sudaryta galimybė įvertinti pralaidos būklę“, – tikino „Grindos“ atstovai.

„Grindos“ darbuotojai, norėdami apžiūrėti pralaidą, dar praėjusių metų spalio 6-ąją ir 17-ąją bandė organizuoti susitikimus, tačiau abu kartus sutartu laiku sklypų savininkas neatvyko.

Pakartotinai susisiekus telefonu savininkas patikino, kad apie vandens kaupimosi problemą žino, ir pažadėjo užtvindymo problemą spręsti šį pavasarį. Tačiau potvynis kaip buvo, taip ir tebėra.

„Sostinei“ su šiuo kelių sklypų savininku taip pat susisiekti nepavyko.

Jokios pagalbos nelauk

Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas pripažino – Kaimynų gatvės gyventojams niekuo padėti negali, o ir pasiūlymų, ką daryti, neturi.

„Šiuose sklypuose, kurių nuosavybės, patikėjimo ar kita teise savivaldybė nevaldo, nėra valstybei priklausančių melioracijos griovių ar kitų statinių. Taigi savivaldybė negali kištis į privačių subjektų tarpusavio ginčą dėl teritorijų užliejimo“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

„Natūralu, kad kanalai driekiasi per privačius sklypus. Nejaugi jie neliečiami, žemių savininkai neįsipareigojo sudaryti galimybės prie jų prieiti?“ – nesuprato savivaldybės ir „Grindos“ atsikalbinėjimų Šarūnas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė taip pat patvirtino, kad vasario mėnesį buvo gautas gyventojo skundas dėl apsemtos žemės Gureliuose.

Anot jos, inspekcijai nėra priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimų, susijusių su melioracijos įrenginių priežiūra. Ji patarė atsakymų į visus klausimus ieškoti savivaldybėje.

Nuo potvynio naujakuriai jau nukentėjo

2023-iųjų žiemą nuo potvynio patiems jau teko gelbėtis ir kito netoli esančio kvartalo naujakuriams.

Net ir tada, kai kilo grėsmė gyvenamiesiems namams, įmonės „Grinda“ darbuotojai atvažiavę tik įkasė vamzdį, o po to susikrovė įrangą ir išvažiavo iš Lentvario gatvės.

„Kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, girdėjome. Dabar išbandėme savo kailiu. Pasirodo, avarinė tarnyba dirba kaip senais laikais“, – kartėlį liejo nelaimėje palikti naujakuriai.

Nors apie grėsmingą padėtį jie buvo pranešę 2022 metais, kai baloje šalia kvartalo ėmė kilti vanduo, niekas taip pat nesiskubino padėti.

Savivaldybė aiškino, kad sklypas, kuriame susiformavusi bala, yra privatus. Į gyventojų prieštaravimą, jog dalis balos – valstybinė žemė, valdininkai atsakydavo, kad valstybinės žemės ten yra mažiau nei privačios.

O kai įvyko nelaimė, gyventojams, kurių namus skandino potvynis, teko patiems stabdyti vandenį – jie pylė smėlį į maišus, darė užtvarą, kastuvais kasė pylimą.

Vanduo kliokė ne tik į namus, bet ir Lentvario gatve, – jos asfalte atsirado įgriuvų.

Tačiau net ir tada „Grindos“ darbuotojai neskubėjo atsikalbinėdami, kad vanduo semia privačius sklypus, tai yra pačių gyventojų reikalas. Paskui jie paprašė atsiųsti vaizdo įrašą, kad įsitikintų, jog vanduo tikrai plūsta į Lentvario gatvę.

Šaukiasi pagalbos: Vilniaus pakraštyje potvynis gali virsti stichine nelaime, vanduo jau skalauja namų kiemus