„Radiatoriai beveik šalti, kambariuose vos 17–18 šilumos, karšto vandens tiekimas nutrūksta bent kartą ar du per mėnesį, o gyvatukai visada šalti“, – sakė į portalo Lrytas redakciją paskambinusi vilnietė Laura (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Ji tvirtino, kad nepatogumai gyventojus verčia nerimauti dėl savo sveikatos. „Nebegaliu daugiau tylėti, mes neturime normalaus šildymo, visą žiemą šildomės šildytuvu, nes namuose yra mažas vaikas“, – dėstė Laura.
Tačiau, anot pašnekovės, namo pirmininkas ir administratorius „House Care“ problemos nesprendžia ir gyventojus ignoruoja. Pašnekovė tikino, kad anksčiau, kai namą administravo kiti, su tokiomis problemomis nesusidurdavo ir namuose visuomet buvo šilta.
„Esmė tokia, kad ne pas mus vienus čia tokia problema, kai šitaip neatsakingai elgiasi. O pirmininkas net nesileidžia į kalbas – nieko su juo nesusikalbėsi normaliai, nes jis sako, kad čia yra mūsų problema. Bet su ankstesniu prižiūrėtoju taip nebuvo. Bėdos prasidėjo, kai pasikeitė“, – dėstė ji.
Nepaisant daugybės skundų, situacija nesikeičia, o žmonės jaučiasi ignoruojami. Ar gali būti, kad problemos priežastys slypi ne tik šildymo sistemos nusidėvėjime ar gedimuose, bet ir atsakingų institucijų abejingume? Susisiekus su namą administruojančios įmonės direktoriumi Modestu Kuzmicku, jis pateikė savo situacijos vertinimą ir bent kelis kartus pabrėžė, kad butuose oro temperatūra atitinka higienos normas.
Namuose šalta, o mokėti vis tiek reikia
Miegamajame, pasak Lauros, temperatūra niekada nebūna aukštenė nei 17–18 laipsnių, o kadangi namuose yra mažas vaikas, jie yra priversti šildytis šildytuvu bent iki 23–24 laipsnių, kad vaikas nesusirgtų.
„Kai atvažiuoja tikrinti, vos ne pinigų reikalauja ir sako, kad čia pas mus viskas blogai bute, kad jame reikia viską keisti, nors pas mus viskas gerai ir ne per seniausiai yra keista“, – aiškino ji.
Tačiau moteris jaudinasi ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl didelių sąskaitų, kurios, pasak jos, neatitinka teikiamų paslaugų kokybės.
„Mes mokame ir prižiūrėtojui pinigus, ir už šilumą, kurios neturime“, – piktinosi ji.
Laura taip pat teigė, kad namo administratoriui moka apie penkiasdešimt eurų už mėnesį, o šildymo sąskaitos būna įvairios, bet dažniausiai apie šimtą eurų tenka sumokėti.
Tiesa, reikėtų pažymėti, kad šis Vilniaus daugiabutis vis dar nerenovuotas.
Namo adminitratorius pateikė savo versiją
Susisiekus su namą administruojančios įmonės „House Care“ direktoriumi Modestu Kuzmicku, jis paaiškino, kad butai L. Baliukevičiaus-Dzūko g. 2, Vilnius (buvęs adresas L. Giros g. 2) name šildomi pakankamai. Anot jo, šio namo butuose temperatūra yra nuo 19 iki 24 laipsnių pagal Celsijų.
„Temperatūra butuose atitinka higienos normas, kurios numato mažiausią 18 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Kadangi šiame name sistema yra seno tipo (elevatorinė) ir jos negalima sureguliuoti tolygiai, todėl atlikome matavimus butuose kurie nustatė, kad viršutiniuose butuose temperatūra siekia apie 22–24 laipsnius pagal Celsijų, o apatiniuose butuose kuriuos šildymo termofikatas pasiekia vėliausiai yra apie 19–20 laipsnių pagal Celsijų.
Kaip matote ši temperatūra atitinka higienos normas, tačiau apatinių butų gyventojams kurie mėgsta didesnę šilumą ar gyvena su mažais vaikais tokia temperatūra gali būti nekomfortiška nors ji ir viršija higienos normas“, – atsiųstame atsakyme dėstė jis.
Pasiteiravus, gal yra kilusių gedimų ar kitos priežastys dėl ko negalima daugiau šildyti, M. Kuzmickas teigė, kad visa problema yra dėl tolygaus šildymo.
„Neatnaujinus šildymo sistemos jos negalima subalansuoti ir taikyti tolygų šildymą visuose butuose. Vienuose butuose šildymas yra arti viršutinis ribos, kitaip sakant vieni būtai „kaista“, o kiti butai turi žemiausią šildymo ribą, todėl tuose butuose gyventojai nori aukštesnės temperatūros.“
Į portalą Lrytas skambinę gyventojai skundėsi ir dažnu karšto vandens tiekimo nutrūkimu, todėl pasidomėjome ir tuo. Paaiškėjo, kad karštas vanduo dingsta ne taip dažnai. Anot informaciją pateikusios įmonės direktoriaus, per 2024 metus buvo trys kartai, kad dėl įvykusių gedimų ar avarijų laikinai gyventojai neturėjo karšto vandens. Visais atvejais, pasak administratoriaus, karšto vandens tiekimas buvo atnaujintas per 2–4 valandas.
Higienos normos
LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinta Lietuvos higienos norma hn 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, kur teigiama, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti nuo 18 iki 22 laipsnių, o santykinė oro drėgmė 35–60 proc. Tualeto ir vonios kambariuose oro temperatūra turėtų būti kiek didesnė ir siekti 20–23 laipsnius.
Taip pat pažymėta, kad vertinant daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, laikoma, kad mikroklimato parametrai pastatų patalpose užtikrinti, jei jie išmatuoti patalpose, kurios nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti yra nepertvarkytos (neapšiltintos sienos iš vidaus, neatlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbai ir kiti darbai, gerinantys patalpų šiluminę aplinką), ir atitinka šios higienos normos reikalavimus.
Nori šilumos, bet nenori namo renovacijos
Į namo administratorių dėl šilumos butuose trūkumo kreipėsi pavieniai butai, kuriuose temperatūra būna apie 19–20 laipsnių pagal Celsijų. Direktorius teigė, kad visais atvejais atvykstama patikrinti šildymo sistemos veikimo ir įsitikinti, kad temperatūra bute atitinka higienos normas.
„Visada stengiamės supažindinti visus savininkus su situacija jų name. Kaip ir minėjome, šiame name esančią sistemą būtina modernizuoti/atnaujinti, tačiau tam reikalingas daugumos sprendimas. Deja, bet gyventojai nesutinka su siūlomais atnaujinimais dalyvaujant „Mažoji renovacija (šilumos ir karšto vandens sistemų atnaujinimas)“ programoje“, – aiškino jis.
Taip pat pažymėji, kad jau ne vieną kartą dėl to buvo organizuojami daugiabučio gyventojų susirinkimai, kuriuose gyventojai nepritarė šildymo sistemos atnaujinimui.
„2023 m. rugsėjo 28 d. organizavome bendrijos narių susirinkimą, kuriame dalyvavo 24 nariai iš 44, buvo keliami klausimai dėl Investicinio plano namo renovacijai ir Mažosios renovacijos (šilumos ir karšto vandens sistemų atnaujinimo). Buvo nutarta šiuo metu šiuo metu nerengti investicinio plano pastato renovacijai („už“ ¬24 balsų, prieš 0, susilaikė 0)“ ir nerengti projekto šilumos ir karšto vandens atnaujinimui („už“ ¬24 balsų, prieš 0, susilaikė 0)“.
M. Kuzmickas pažymėjo, kad gyventojai vieningai nesutinka dėl šių darbų kurie iš esmės pakeistų šildymo sistemos veikimą ir subalansuotų tolygų šildymą visuose butuose.
„Gaila, kad tie gyventojai, kurie norėtų šildymo sistemos atnaujinimo, susirinkime nedalyvauja, arba dalyvaudami balsuoja prieš savo interesus.
Papildomai galime paminėti, kad su bendrijos valdyba vykdomi periodiniai susitikimai dėl šildymo sistemos (paskutinis susitikimas įvyko 2024–12-11), per susitikimus visada akcentuojame, kad šildymo sistemą reikia renovuoti iš esmės, bet bendrijos valdyba mano, kad šildymo sistema užtikrina higienos normas ir dėl to jos keisti nėra būtinybės.
Mūsų įmonė prižiūri name šildymo sistemą, atliekame visus veiksmus užtikrinti šildymo tiekimą ir higienos normas, bet, deja, negalime be daugumos pritarimo atlikti šilumos sistemų modernizavimo, nors tai iš esmės pakeistų šildymo kokybę ir taupytų gyventojų lėšas.
Tikimės, kad gyventojai ateityje persigalvos ir pritars šildymo sistemos modernizavimui, o mes šio klausime nepaliksime ir periodiškai akcentuosime apie tokį poreikį.
Taip pat norime paprašyti šio namo gyventojų, kurie suinteresuoti sistemos atnaujinimu, būti aktyviems ir dalyvauti balsavimuose, susirinkimuose ir tikime, kad bendromis jėgomis pasieksime namui naudingų atnaujinimų“, – portalui Lrytas atsiųstame atsakyme dėstė jis.