Marių parko sala – dvigubas laimėjimas
Oficiali apdovanojimų ceremonija vyko ten, kur ir turėtų – žaliuojančioje Marių parko saloje. Ši erdvė sulaukė išskirtinio įvertinimo: tapo metų favorite tiek komisijos, tiek Lrytas skaitytojų balsavime. Marijampolės meras Povilas Isoda neslėpė džiaugsmo:
„Laimėjimas mums yra įrodymas, kad investicijos į kokybišką viešųjų erdvių plėtrą atsiperka su kaupu. Marių parko sala tapo traukos centru ne tik miestiečiams, bet ir svečiams – tai pavyzdys, kaip galima įgyvendinti ambicingus urbanistinius sprendimus, išsaugant gamtos grožį.“
Apdovanojimus atsiėmė ir vicemeras Valdas Tumelis, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Gintarė Urbonė bei projekto rangovai bendrovė „Kelranga“. Marių parko salos autoriai – architektė Gražina Janulytė – Bernotienė ir Marijampolės savivaldybė.
Kulautuva – kurortinis kūrybiškumas
Tą pačią dieną specialusis prizas už geriausius mažosios architektūros sprendinius iškeliavo į Kulautuvą. Ceremonija surengta lauko kavinėje „Mėnulio miškas“, dalyvaujant Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, vietos seniūnei ir bendruomenei. Konkurso iniciatorė Inga Junčienė pasidžiaugė, kad Kulautuva – tai pavyzdys, kaip galima kūrybiškai ir jautriai tvarkyti gamtines teritorijas, išnaudojant jų stiprybes, o ne jas keičiančius.
Per pastaruosius metus čia atnaujinta infrastruktūra, atsirado mineralinio vandens biuvetė, sukurti žemės meno objektai, interaktyvios skulptūros, įgyvendinti keli dalyvaujamojo biudžeto projektai. Miestelyje dirbantys architektai ir menininkai – Aidas Kalinauskas, Gaila Akelienė, Laura Slavinskaitė – padėjo suformuoti šiuolaikišką, bet jautrią vietos dvasią.
Utena – žalieji sprendimai su ilgaamžiu poveikiu
Trečiasis konkurse įvertintas objektas – Dauniškio ežero pakrantė Utenoje, ten ir įvyko iškilmingas susitikimas su Utenos rajono meru Marijumi Kaukėnu. Pakrantė – uteniškių pamėgta vieta dėl savo natūralaus grožio ir sumanios nfrastruktūosa.
Šlapiose vietose įrengti mediniai takai leidžia apsaugoti jautrią pakrantės augmeniją, o ilgi pasivaikščiojimų maršrutai supa ežerą, atverdami vis naujas panoramas. Čia įrengti pontoniniai lieptai, atskiros maudymosi vietos, vaikų žaidimų aikštelės ir net fontanas, vasarą šviečiantis bei skambantis. Parko želdiniuose dominuoja daugiamečiai augalai, sukurti taip, kad erdvė būtų estetiška ištisus metus.
„Kuriant šią pakrantę, vienas tikslų buvo parodyti augalų įvairovę, sukurti erdvę, kurioje būtų gera būti – tiek šeimoms, tiek sportuojantiems, tiek ramybės ieškantiems“, – pasakojo meras.
Konkurse „Žalioji erdvė 2025“ dalyvavo net 29 Lietuvos miestai ir miesteliai, pristatę 53 žaliąsias erdves – nuo jaukių parkų iki ambicingų rekonstrukcijų miesto centruose.
„Žaliosios erdvės 2025“ darbus vertino profesionali komisija: želdinių ekspertė Rasa Laurinavičienė, architektas ir urbanistas Augustas Makrickas, aplinkos ministro patarėja Ramunė Baniulienė ir projekto iniciatorė, žurnalistė Inga Junčienė.
Visi trys įvertinti projektai rodo, kad viešosios erdvės Lietuvoje vis labiau tampa ne tik architektūros, bet ir gyvenimo kokybės atspindžiu.