Parkas įsikūręs apie hektaro dydžio teritorijoje – nedidelėje, bet itin kruopščiai suplanuotoje ir jaukiai išpildytoje aplinkoje.
Ją suformavo architektė Austėja Jurčiukonytė-Olišauskė, sukūrusi ne tik parko projektą, bet ir jo vizualinį pasakojimą. Čia svarbi kiekviena detalė – nuo akmenukais grįstų takelių iki šviečiančių fontanėlių, kurių žaisminga šviesa vakarais parko erdvėms suteikia šiek tiek pasakos.
Parko forma žvelgiant iš aukštai primena drugelį, todėl vietos gyventojai netruko jį pakrikštyti Drugio parku.
Ir iš tiesų – čia viskas atrodo lengva, gyva, jautru. Šis drugelis „nutūpė“ miesto žemėlapyje neatsitiktinai – projekto autorė siekė įamžinti vietos istoriją: parkas įkurtas ten, kur kažkada driekėsi geležinkelio vėžė, vėliau pavirtusi Sveikatos taku. Subtilios takelių kryptys ir žaliosios linijos tarsi atkartoja traukinių judėjimą – ne tiesiogiai, bet jausmu, ritmu.
Į parką buvo pasodinta net 500 naujų augalų – nuo paprastųjų klevų ir jazminų, iki budlėjų, švendrių, raudoklių, vikšrių, vilkdagių ar net būdmainių rūgščių. Gamtos įvairovė čia ne tik graži, bet ir ekologinė – augalai sukomponuoti taip, kad palaikytų natūralų biologinį ritmą, pritrauktų vabzdžius, paukščius, teiktų pavėsį ir kvapą.
Tvenkiniai išvalyti, įrengti suoliukai ir net supynės, tinkančios ir suaugusiems – taip parko funkcijos atitinka įvairių lankytojų poreikius. Vakarais čia tyliai šnabžda šviečiantys fontanėliai, o dieną takeliais žingsniuoja šeimos, sportuojantys gyventojai ar tiesiog ieškantys poilsio.
Nepamiršti ir augintiniai – jiems įrengta saugi, aptverta ir tvarkinga zona, kur keturkojai gali ne tik pasivaikščioti, bet ir pabendrauti su kitais šunimis. Tai erdvė, skirta judėjimui, žaidimui, socializacijai.
Jazminų parkas – tai ne tik naujas žalias taškas miesto žemėlapyje. Tai – istorija, gamta, architektūra ir emocija viename. Ir tarsi lengvas drugelio mostas – jis tyliai, bet ilgam įskrenda į kiekvieno lankytojo atmintį.
Šis objektas dalyvavo naujienų portalo Lrytas organizuotame konkurse „Žalioji erdvė 2025“.
